Privačios gali būti ir Šiaulių kapinės

Privačios gali būti ir Šiaulių kapinės

Privačios gali būti ir Šiaulių kapinės

Šiaulių miesto savivaldybė iš peties stumia naujųjų Daušiškių kapinių įrengimą su koncesininko (privataus kapitalo) pagalba. Taryba spręs, ar kreiptis į Vyriausybę, kad ši leistų skelbti koncesininko konkursą. Ar koncesininko parinkimas reiškia privačių kapinių steigimą, už kurias miestas koncesininkui dar primokės?

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Prašys Vyriausybės

Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis prieš gruodžio mėnesio Tarybos posėdį vaikšto po komitetus įtikinėdamas politikus, kad Daušiškių kapinėms reikia koncesininko. Pati Savivaldybė dėl kapinių koncesininko apsispręsti negali, reikia Vyriausybės leidimo. Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatyme nėra nustatyta, kad kapinių įrengimo, eksploatavimo ar kita, su tuo susijusi, ūkinė komercinė veikla gali būti koncesijos sutarties dalykas. Pagal dabar galiojančius įstatymus kapinių priežiūra — Savivaldybės funkcija.

Dabar miesto kapines prižiūri konkursą laimėjusi UAB „Šiaulių apželdinimas“.

Tarybai parengtame dokumente sudėlioti argumentai, leidžiantys „vykdyti koncesininkui ūkinę komercinę veiklą, susijusią su naujų Šiaulių miesto kapinių Daušiškių kaime įrengimu ir eksploatavimu, vadovaujantis koncesijos sutartimi“.

Politikams pristatomame dokumente nurodoma, kad Ginkūnų kapinėse laidojimai galimi apytiksliai dar 10 mėnesių. K. Donelaičio kapinėse yra parengtas 781 vietos laidojimo kvartalas. Laidojimo vietų, skaičiuojama, Šiauliuose užteks dar pusantrų metų.

Jeigu Vyriausybė leis kapinėms skelbti koncesijos konkursą, pasak Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo A. Adomaičio, Savivaldybė kurs sąlygas konkursui, kurios bus tvirtinamos miesto Taryboje. Koncesininkas pats rengtų kapinių techninį projektą ir įrengtų kapines.

Be privatininko nė žingsnio

Tarybai teikiamame projekte numatyta leisti koncesininkui vykdyti ūkinę komercinę veiklą: Daušiškių kaime įsteigti ir eksploatuoti naujas Šiaulių miesto kapines.

„Yra du būdai įrengti naujas kapines — koncesija arba Savivaldybės ir privataus verslo partnerystė. Neaišku, kuris variantas Savivaldybei bus finansiškai patrauklesnis“, — komentavo Savivaldybės Administracijos direktorius Vladas Damulevičius.

Pirmajam kapinių etapui, pasak direktoriaus, reikia 20 milijonų litų, antrajam — panašiai tiek pat.

„Savivaldybė viena nepatrauks. Žinant, kad kitais metais galėsime iš bankų skolintis tik apie 4 milijonus litų. Esame ties skolinimosi riba“, — skaičiavo V. Damulevičius.

Tačiau koncesininkui reikės mokėti koncesijos mokestį, ar tai nebus brangiau, nei skolintis iš banko ir pačiai Savivaldybei valdyti kapines?

„Įsivaizduojame, kad Savivaldybei koncesija kainuos brangiau, nei vien tiktai už kapinių priežiūrą mokėti“, — pritarė V. Damulevičius.

Privačios mokamos kapinės?

Ar naujos kapinės netaps privačiomis ir žmonėms teks mokėti už laidojimą?

„Manome, kad projekte reikėtų numatyti, kaip verslui užsidirbti. Galbūt statyti kokias papildomas patalpas užsiimti laidojimo verslu, gedulo namais, kad verslas galėtų gauti pajamų. Bet negali būti kalbos, kad žmonėms reikės išsipirkinėti vietas kapinėse“, — teigė V. Damulevičius.

V. Damulevičius paneigė, kad ir kitoms miesto kapinėms gresia koncesija ir jos bus atiduotos į privataus verslo rankas.

Tikrasis koncesijos veidas

„Sprendimas dėl koncesijos — ne pats geriausias, bet Savivaldybė pati neturi pinigų. Tačiau užsikirsti kelius ir neieškoti sprendimų irgi ne pats geriausias kelias“, — koncesiją vertino Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Japertas.

Jis užsiminė, kad kapinių problemai spręsti galėtų būti savivaldybėms duodamos beprocentinės paskolos.

Ekonomistas Raimondas Kuodis vienoje iš paskaitų, kuri skelbiama www.ekonomika.org kritiškai vertino „genialias finansinės inžinerijos idėjas“, kurias siūlo, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė — parduoti ir vėl išsinuomoti Vilniaus savivaldybės dangoraižį, investuoti į viešąją infrastruktūrą kviečiant koncesininkus privačiai ir viešajai partnerystei.

Kuo politikui žavus dangoraižio pardavimas ir išsinuomojimas? „Ogi pinigų srautu! — teigia ekonomistas. — Iš karto gauni 100 milijonų Lt, o nuomos mokesčius mokės jau po tavęs ateinantys politikai. 100 milijonų Lt prieš rinkimus gali praversti parodomiesiems projektams a la Sereikiškių parkas ar Babilono bokštas.“

 

VERSLAS: Naujoms kapinėms ieškoma koncesininko, kuris galėtų užsiimti kapinėse ir savo verslu — „ūkine veikla“.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.