Naujausios
ISTORIJA
Prikeliami mūšiai su bermontininkais
Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės tarptautinio bendradarbiavimo specialistas puskarininkis Alvydas Tamošiūnas prikelia mūšių su bermonininkais istoriją. Faktus apie prieš 90 metų vykusias kovas renkantis puskarininkis tikisi prie Radviliškio malūno organizuoti ir mūšio inscenizaciją.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Vilki senąsias uniformas
Kovų su bermontininkais istorija radviliškietis A. Tamošiūnas susidomėjo prieš porą metų.
Medžiagos ieškojo ne tik muziejuose, bibliotekose, bet rinko ir žmonių liudijimus. Yra įsigijęs ir paties P. Bermonto 1923 metais išleistą knygą, kurioje publikuojamos 77 nuotraukos ir trys žemėlapiai. Ši knyga buvo išleista vokiečių ir rusų kalbomis, Alvydui pavyko gauti vokiškąją.
Kad istorija neliktų tik vadovėliuose, A. Tamošiūnas rengia ekskursijas. Su kovų istorija jis supažindina Kauno divizijos generolo S. Raštikio puskarininkių mokyklos auklėtinius.
Idėją istoriją pristatyti gyvai A. Tamošiūnas pamatė dirbdamas Belgijoje. Šioje šalyje jis dalyvavo amerikiečių, dislokuotų Belgijoje, rengtame Antrojo pasaulinio karo įvykių pristatyme.
Mūšio vietoje klausytojams buvo išdalyti pasakojimų, laiškų fragmentai. „Karys sėdi apkase, rašo laišką motinai ir pasakoja, iš kurios pusės atvažiuoja vokiečių tankas, iš kur šaudo. Istoriją pajunti visai kitaip — tarsi laiko mašina atsisuka atgal“, — sako A. Tamošiūnas.
Alvydas, pasakodamas apie mūšius su bermontininkais, irgi vilki senąsias uniformas. Vieną kartą — atkurtą lietuvio kario, kitą — kaizerinės Vokietijos Prūsijos žemės vokiečių pėstininko uniformą, kuri buvo naudojama filmuojant latvių filmą „Rygos kariai“.
Pirmieji žuvę savanoriai
Pirmasis lankomas objektas — Radviliškio pravoslavų kapinės, esančios Maironio gatvėje. Kautynės ties šiomis kapinėmis yra įamžintos dailininko E. Jenerio paveiksle „Lietuviai puola bermontininkus, įsitvirtinusius pravoslavų kapinėse“.
A. Tamošiūnas metaliniuose kryžiuose yra aptikęs kulkų žymių, bet ar jos tikrai liko po mūšių su bermontininkais, neaišku.
Daugėlaičių kaime, esančiame maždaug už 10 kilometrų nuo Radviliškio, 1919 metais kovose su bermontininkais žuvo du pirmieji kariai savanoriai — Gracijonas Sakalauskas ir Jonas Jaraminas.
Kaip žuvo šie jaunuoliai, žinios prieštaringos. Į Daugėlaičių dvarą, kur buvo įsikūrę bermontininkai, jie ėjo nuo miško pusės, ten ir yra tikroji jų žūties vieta.
Dvaro kieme pastatytas paminklinis akmuo yra atvežtas iš laukų, kuriose savanorius pakirto mirtis.
Abu kariai yra palaidoti Radviliškio senosiose kapinėse. Paminklinėje lentoje rašoma: „Abu 18 metų amžiaus, žuvę kovoje su bermontininkais ties Daugėlaičių kaimu, Radviliškio valsčiaus. 1919 metais spalio mėnesį 15 dieną“. Šis paminklas nebuvo nugriautas ir sovietmečiu.
Kovėsi ties malūnu
Kovų su bermontininkais liudininkas — Radviliškio malūnas, esantis J. Basanavičiaus gatvės gale. Ar tikrai išlikęs malūnas yra tas, ties kuriuo vyko kautynės, pasak A. Tamošiūno, dar neįrodyta. Nes tuo metu apylinkėse buvo apie 10 malūnų. Šią mįslę puskarininkis tikisi įminti išstudijavęs 1919 metų Radviliškio miesto planą.
Lietuvius, puolančius bermontininkus prie malūno bei štabą, kautynių metu ties Radviliškiu yra įamžinęs dailininkas Rudolfas.
Kautynės Radviliškyje vyko lapkričio 21— 22 dienomis. Pasak A. Tamošiūno, Radviliškiui užimti paskirtas silpnas, tinkamai neapmokytas lietuvių batalionas.
Lietuvius priešas pasitiko patrankų, minosvaidžių ir sunkiųjų kulkosvaidžių ugnimi, o vienas ugnies taškas buvo įrengtas malūne.
Antrosios puolimo dienos vakare, patyrus daug nuostolių, Radviliškį lietuviams pavyko užimti.
Bėgdami iš Radviliškio, bermontininkai paliko didelį karo grobį, kuris skubiai iš Radviliškio buvo išvežtas Kauno link.
Vienoje iš užrašytų to meto istorijų pasakojama, kaip lietuviai užgrobė bermontininkų garvežį, prieš tai susprogdinę tiltą. Iškilo dilema: kaip garvežiu nuvažiuoti į Radviliškį, jei tilto — nebėra. Iš rąstų ir senų pabėgių buvo sumontuotas šiokia tokia pravaža, kuria, stipriai siūbuodamas, garvežys sėkmingai prariedėjo.
Neatsakyti klausimai
Rinkdamas žinias, A. Tamošiūnas pastebėjo, kad apie Žalgirio mūšį galima rasti daugiau informacijos nei apie mūšį su bermontininkais ties Radviliškio malūnu.
„Net lietuvių nuostoliai skurdžiai įvardijami. Galbūt buvo bandoma tyčia pateikti mažesnius lietuvių praradimus ir didesnius — priešo“, — svarsto A. Tamošiūnas.
Kariškis sako, kad iki šiol neatsakyta į daugybę klausimų: kodėl kautynės vyko be tiesioginės vadovybės žinios, kodėl Radviliškiui pulti buvo paskirti neapmokyti jauni kariai, kas teikė žvalgybinę informaciją, kokie tikri Lietuvos kariuomenės nuostoliai, kur palaidoti bermontininkai?
„Gal kas asmeniniuose archyvuose turi nuotraukų, dokumentų ir galėtų paskolinti pasidaryti kopijas. Gal žino pasakojimų iš tėvų, senelių, giminių. Surinkta informacija labai padėtų minint pergalės prieš bermontininkais 90-metį, kurį minėsime lapkričio 21— 22 dienomis“, — sako A. Tamošiūnas. Kariškis tikisi, kad ta proga pavyks organizuoti mūšio inscenizaciją prie Radviliškio malūno.
Kraštotyros mėgėjas renka medžiagą ir apie Aviacijos bazę tarpukariu bei sovietų okupacijos metais. Informacija apie minėtą laikotarpį irgi labai praverstų.
UNIFORMA: KOP Aviacijos bazės tarptautinio bendradarbiavimo specialistas puskarininkis Alvydas Tamošiūnas apie bermontininkų ir lietuvių kovas pasakoja vilkėdamas atkurta vokiečių kario uniforma.
MALŪNAS: Spėjama, kad prie šio malūno vyko mūšis su bermontininkais.
KAPAS: Du pirmieji kovose su bermontininkais žuvę kariai savanoriai palaidoti senosiose Radviliškio kapinėse.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOVA: Mūšis prie Radviliškio malūno dailininko Rudolfo akimis.
BERMONTININKAI: Pulkininkas Pavelas Bermontas su kariais.
Alvydo TAMOŠIŪNO archyvas