Naujausios
Prie pokerio stalo — kaip į darbą
— Mama, aš metu darbą ir pradedu žaisti pokerį,—–tokius žodžius dvidešimt ketverių metų Gediminas ištarė prieš aštuonis mėnesius. Tada vaikino mama apsiverkė.
Šiam žaidimui Lietuvoje populiarėjant, vis daugiau žmonių susigundo galimybe užsidirbti žaidžiant pokerį internete.
Gintarė DAGYTĖ
Pokeris sukuria iliuziją
Šiaulietis Tadas pokerį pradėjo žaisti prieš penkeris metus, tuomet Lietuvoje apie šį žaidimą buvo žinoma mažai. Vaikinas, kuriam pokeris jau daugiau negu metai yra pagrindinis pajamų šaltinis, sako, kad per paskutinius porą metų vienintelis dalykas, kurį taip ryškiai pastebėjo yra pokerio žaidėjų augimas.
Valstybinės lošimų priežiūros pirmininkas Edmundas Tiesnesis sako, kad pastebėta, jog pokeris internete yra kultivuojamas, tačiau jo teisinė padėtis vis dar yra diskusijų objekte.
„Pokeris kaip azartinis žaidimas Lietuvoje nėra įteisintas. Vis dar galvojama, ar rengti atskirą pokerio įstatymą, ar azartinių lošimų įstatyme paskirti pokeriui vietą ir jį įteisinti“, aiškina E. Tiesnesis. Pokeris internete taps legalus arba nelegalus, tik kai bus parengti įstatymai.
„Prieš pusantrų metų lankomiausoje pokerio svetainėje piko metu būdavo 100-150 tūkstančių žaidėjų, dabar jų yra 300-400 tūkstančiai“, — sako Tadas. Vaikinas aiškina, kad pokerio svetainės ėmė daug investuoti į reklamą, televizija transliuoja pokerio turnyrus, spauda rašo apie žmones, kurie iš pokerio užsidirba milijonus. “Taip sukuriama iliuzija, kad pokeris keičia žmonių gyvenimus“, — sako vaikinas.
Psichologinis spaudimas neleidžia laimėti
Gediminas prisipažįsta, kad jis šia iliuzija patikėjo. Vaikinas, prieš tai dirbęs vadybininku, pasakoja, kad pokerį iškeisti į darbą nebuvo skubotas sprendimas, tačiau ne viskas išėjo, kaip buvo planuota.
„Prieš apsisprendimą jau pusę metų žaidžiau pokerį, todėl buvau susipažinęs su žaidimu, žinojau visus pagrindus“, — sako Gediminas. Su mama gyvenantis ir ją išlaikantis vaikinas paskaičiavo esamą uždarbį, kiek uždirba iš pokerio ir kiek iš jo gali uždirbti. Rezultatai parodė, kad skirti visą laiką pokeriui — racionaliausias pasirinkimas.
Tačiau Gediminas pasakoja, kad pirmi trys mėnesiai buvo labai minusiniai. „Aš nieko nelaimėjau. Man buvo per didelis psichologinis spaudimas, kad privalau laimėti — galvojau apie rezultatą, o ne apie gerus sprendimus“, — priežastį nurodo Gediminas.
Laimi tik 5 procentai žaidėjų
„Visi nauji pokerio žaidėjai, pradėję žaisti, įsivaizduoja, kad pasieks aukštumas — taip nebus, — teigia Tadas. Tik 5 procentai žaidėjų yra laimintys, 10-15 procentai svyruoja tarp laimėjimų ir pralaimėjimų, visi kiti yra tik pinigų davėjai“.
Tadas pasakoja, kad būti tarp laiminčiųjų yra labai sunku. Kiekvienais metais žaidėjų skaičius didėja, senieji žaidėjai pasilieka ir tobulėja, todėl naujam žaidėjui pasivyti jų lygį yra labai sunku.
„Jeigu žmogus nėra pasiryžęs bent pusę metų skirti mokymuisi, treniravimuisi kiekvieną dieną — pokeris ne jam. Naivu tikėtis, kad neįdėjus daug darbo ir neturint talento pavyks užsidirbti“, — sako Tadas.
Gediminas prisimena, kad pirmus pusę metų 8 valandas per dieną skirdavo pokerio žaidimui, o 6 valandas mokymuisi: knygų, forumų skaitymui, video įrašų žiūrėjimui.
Požiūris priklauso nuo ekonominės padėties
Nepaisant to, kad pokeryje laimi mažas procentas žaidėjų, ekonomiškai silpnose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, į pokerį žiūrima kaip į galimybę pragyventi.
„Ten, kur pinigai yra sunkiai uždirbami, žmonės į pokerį žiūri labai rimtai, — teigia Tadas. Lietuvoje, jeigu žmogus atsisėda prie pokerio stalo, jis nori išlošti pinigų.“
Kad požiūris į pokerį priklauso nuo ekonominės padėties atspindi faktas, kad bene visi profesionalūs žaidėjai Lietuvoje yra studentai arba tie, kurie pokerį pradėjo žaisti studentaudami, kada jų finansinė padėtis buvo silpna.
Tadas pasakoja, kad ekonomiškai stipriose šalyse pokeris yra tiesiog pramoga: jie investuoja pinigus į atsipalaidavimą. Profesionaliais žaidėjais dažniausiai tampa aukštas pareigas užimantys žmonės. Jų pajamos, gaunamos iš pokerio, tampa didesnės negu atlyginimas.
Žaidžia, nes lengva
Šiaulių universiteto studentas Algirdas pokeriu susidomėjo atsitiktinai — jį kartu pažaisti pakvietė draugai. Tačiau, kai vaikinas pastebėjo, kad iš to galima užsidirbti–ėmė į pokerį žiūrėti ne tik kaip į žaidimą. Dabar istoriją studijuojantis Algirdas per dieną pokeriui skiria nuo 6 iki 12 valandų.
„Žaidžiu dėl pinigų. Jeigu mokyčiausi ir neturėdamas išsilavinimo dirbčiau nepilną darbo dieną, gaučiau kokius 350 litų, žaisdamas pokerį galiu užsidirbti 3-4 kartus daugiau“, — priežastį nurodo Algirdas.
Vaikinas su pokeriu sieja ir savo ateitį: „Studijuoju istoriją, su tokia specialybe Lietuvoje darbą rasti sunku, o jei ir pavyktų — didelio atlyginimo negausi. Žinoma, nesiruošiu mesti mokslų ir stačia galva pulti į pokerį“.
Rinktųsi darbą, o ne pokerį
Gediminas pasakoja, kad dabar žaisdamas pokerį uždirba daugiau negu gaudavo už vadybininko darbą. Jo mama patenkinta, kad sūnų mato kiekvieną dieną.
Tačiau vaikinas paklaustas, ar norėtų grįžti prie vadybininko darbo, jei finansiškai tai būtų tolygu pokerio žaidimui, sako, kad taip: „Aš mylėjau savo darbą, turiu atitinkamą išsilavinimą, bet finansiškai sunkmečio metu dirbti vadybininku tapo nepalanku“.
Tadas sako, kad tikriausiai visi žaidėjai rinktųsi darbą, o ne pokerį, nebent tie, kurie žaidžia aukščiausiame lygyje. „Tai labai emocionalus žaidimas, psichologiškai sunku gyventi žaidžiant pokerį“, — priežastį nurodo vaikinas.
Giedriaus Baranausko nuotr.
POŽIŪRIS:Nepaisant to, kad pokeryje nuolat laimi tik 5 procentai žaidėjų, ekonimiškai silpnose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, į pokerį žiūrima kaip į galimybę pragyventi.
KOMENTARAI
Pokeryje fortūna nelaimi
Lietuvos sportinio pokerio federacijos generalinis sekretorius Arijus ŽAKAS:
— Laimi geri žaidėjai, o ne sėkmė. Jei žmogus nuolat tobulėja, žaidžia su stipriais priešininkais, analizuoja padarytas klaidas, mokosi–tuomet jis laimi.
Nagrinėjant vieną turnyrą — sėkmės faktorius yra, tačiau analizuojant metus, per kuriuos sužaidžiama daugybė turnyrų, jis tampa minimalus. Jei per kiekvieną žaidimą bus priiminėjami neteisingi sprendimai, gal pasiseks kelis kartus, bet bendras rezultatas bus minusinis.
Yra žaidėjas, kuris iš viso net 42 kartus pateko prie Pasaulio pokerio serijos turnyrų finalinio stalo. Juk jam negalėjo tiek kartų pasisekti, jis tiesiog gerai žaidžia.
Jei esi nevykėlis gyvenime — toks ir pokeryje
Gydytoja psichiatrė Laima ŠĖPORAITIENĖ:
— Aš neturėjau klientų, kurie turėtų problemų dėl pokerio. Todėl esu kiek diletantiška. Tačiau mano žiniomis, pokeris nėra azartinis žaidimas. Jis kaip laisvalaikio praleidimo forma man neatrodo pavojingas priklausomybės prasme.
Tačiau jei žmogus atsisako visų kitų galimybių ir pasirenka pokerį ir už darbą, ir už hobį, tai man neatrodo labai adekvatu, ypač jei tokį sprendimą priima jaunas žmogus. Jis praranda laiką, kol gali mokytis, įgyti įgūdžių — kol turi galimybę kurti realius planus.
Man atrodo nebrandu, jei žmogus sieja savo ateitį su pokeriu, nes galvoja, kad jei jam nepasisekė darbe — pasiseks pokeryje. Jeigu esi nevykėlis darbe, nesugebi įgyti specialybės, kuri būtų priimtina, leistų užsidirbti, arba neturi valios, kantrybės palaukti, kol pasikeis ekonominė situacija, ir tiesiog investuoti į savo žinias, kad ateityje galėtum užsidirbti, tuomet belieka fantazuoti, kad pokeris taps išsigelbėjimu. Bet greičiau toks žmogus taps tik priemone kitiems užsidirbti.