Naujausios
Prasideda visuotinis žemės ūkio surašymas
Prasideda trečiasis šalies istorijoje visuotinis žemės ūkio surašymas. Pirmasis atliktas prieš aštuoniasdešimt metų.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Pradžia — seniūnijose
Šiaulių apskrityje darbą pradeda 54 surašinėtojai.
Apskrities Teritorinės statistikos valdybos vyriausioji specialistė žemės ūkio surašymo darbams Aušra Augustinienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog surašymas vyks apskrities 52 kaimiškosiose seniūnijose, taip pat Pakruojo ir Kelmės savivaldybių žemės ūkio skyriuose, kur įprastai priimamos ūkininkų paraiškos išmokoms už pasėlius gauti.
Dar praėjusią vasarą šalies Statistikos departamentas paprašė savivaldybių sudaryti galimybę seniūnijose įrengti laikiną darbo vietą surašymo darbuotojui. Gegužės ir birželio mėnesiais šis darbuotojas apklaus atėjusius pateikti deklaracijas ūkininkus ir duomenis suves į kompiuterio programą. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais seniūnijos surašymo darbuotojas į programą suves duomenis iš popierinių klausimynų, kuriuos pateiks tuo metu pasėlių nedeklaruojančius ūkininkus apklausiantys kiti surašinėtojai.
Iš viso apskrityje suregistruota per 57 tūkstančius surašytinų ūkių. Šiaulių, Kelmės, Radviliškio rajonuose tokių ūkių — net po 11 — 13 tūkstančių.
Pasak A. Augustinienės, dauguma darbą pradėjusių surašinėtojų — neseniai buvę rajonų Žemėtvarkos skyrių darbuotojai seniūnijose. Jie puikiai pažįsta vietos gyventojus, gerai žino žemėnaudą kiekviename kaime. Dalis surašinėtojų yra dirbę per 2003 metų surašymą, dalyvavę gyventojų surašymuose, įgyvendinant įvairias statistikos tyrimų programas. Pastarosiomis savaitėmis, priimant į darbą surašinėtojus, rajonuose organizuoti individualūs jų mokymai.
Skirtingai, nei atliekant ankstesnį žemės ūkio surašymą, klausimyne atsirado klausimai apie gamybos metodus, dirvų tręšimą, veislinius gyvulius, alternatyvią veiklą, ūkių plėtrą, kiti. Pasak pašnekovės, šie duomenys bus naudingi Žemės ūkio, Ūkio ministerijoms, kitoms žinyboms, pagrindžiant bei prognozuojant paramą žemės ūkiui.
Surašinėta prieš 80 metų
Pirmasis žemės ūkio surašymas Lietuvos istorijoje vyko 1930-aisiais — Vytauto Didžiojo metais. To meto surašymo leidinyje nurodoma, jog Tarptautinio žemės ūkio instituto, kurio narė buvo Lietuva, kvietimu Ministerių kabinetas nustatė surašymo taisykles, paskyrė surašymo datą — gruodžio 30-ąją. Jis tęsėsi apie 10 dienų, visi daviniai buvo „taikomi nakčiai iš 30 į 31 gruodžio dieną“. Valsčiai buvo padalinti maždaug po 100 ūkių vienam surašinėtojui, surašymą atliko mokytojai, studentai ir “prasilavinę ūkininkai“.
Surašymas vyko dar nesibaigus žemės reformai. Nauji ūkiai Lietuvoje gana sparčiai kūrėsi iki 1938 metų.
Šiaulių apskrityje surašyta 24,7 tūkstančio ūkių, turinčių 407 tūkstančius nuosavos ir 67 tūkstančius hektarų nuomojamos žemės. Beveik 7 tūkstančiai ūkių buvo mažažemiai (iki 10 hektarų žemės), beveik 4 tūkstančiai — stambūs (per 50 hektarų). Tik 67 ūkiai valdė daugiai nei po 200 hektarų žemės. Surašyti 255 dvarai, turėję, bendrai paėmus, 48 tūkstančius hektarų žemės.
Apskrities ūkiai buvo vieni iš stambiausių šalyje.
Daugiausia ūkių (1,5 — 2,2 tūkstančio) tada buvo Joniškio, Šiaulių, Padubysio (dabar — Bazilionai), Gruzdžių, kiek mažiau — Linkuvos, Kuršėnų, Pakruojo, Papilės, Radviliškio, Pašvitinio, Šiaulėnų valsčiuose. Surašyti 3076 naujakurių ūkiai, daugiausia jų buvo Joniškio, Šaukėnų, Šiaulių valsčiuose. Raudėnų, Lygumų, Užvenčio, Stačiūnų valsčiuose tebuvo po kelias dešimtis naujakurių.
Daug žemių išvaržyta
Surašytuose apskrities ūkiuose pasėliai tesudarė 46 procentus turimos žemės. Vyravo varpinės kultūros — 61 procentas pasėlių ploto. Palyginti su šiandiena, daug auginta ankštinių kultūrų. Jos, taip pat daržai, užėmė po dešimtadalį, dobilai — šeštadalį pasėlių ploto.
Namų ūkių reikmėms auginta daug kanapių ir linų, jų bendras plotas buvo per 15 tūkstančių hektarų. Atskirų grūdinių kultūrų derlingumas tebuvo 14 — 28 centneriai iš hektaro.
Skaičiuojant vidutiniškai, vienam ūkiui teko 6 augintos obelys, po vieną kriaušę, slyvą, 9 vyšnios.
Buvo surašomi gyvuliai, trobesiai.
1930 metų surašymas atskleidė vieną nemalonų faktą. Iki surašymo 5971 apskrities naujakurys ar mažažemis buvo gavę iš viso beveik 61 tūkstantį hektarų žemės. Surašymo metu iš jų terasta 3951 ūkis su 39 tūkstančiais hektarų.
Paaiškėjo, jog net 35 procentai naujakuriams suteiktos žemės jau iki 1930-ųjų metų pabaigos buvo išvaržyta, parduota ar išnuomota.
Panaši situacija buvo užfiksuota visoje šalyje.
KNYGA: Pirmojo visuotinio Lietuvos žemės ūkio surašymo knyga, išleista Kaune 1932 metais, kainavo 10 litų — samdinio dviejų dienų uždarbį.
Autoriaus nuotr.