Prahoje visada penktadienis

Prahoje visada penktadienis

Praha, ko gero, niekada nepabosta. Ir tinka visiems skoniams. Kam rūpi architektūros šedevrai, kam — muziejai, kam — žavingos raudonų stogų ir Vltavos upės panoramos, žydintys parkai, o kam — čekiškas alus.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Prahos pavasaris

Balandžio mėnuo — puikus laikas vaikščioti po Prahą. Oras jau šiltas, žydi sodai ir parkai, o turistų grūsčių dar nėra.

Sakoma, kad Prahą nuo sugriovimo Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjo Hitlerio simpatijos šiam miestui. Fiurerio mintyse Praha buvo jo užkariautų teritorijų perlas. Karui pakrypus sąjungininkų naudai, Hitleris pasiuntė bombonešį vienam iš Prahos simbolių — šv. Vito katedrai susprogdinti. Architektūros šedevrą išgelbėjo atsitiktinumas — bomba nukrito į greta esantį karališkąjį sodą.

Praha pinte apipinta legendomis. Viena iš jų — gana netikėta. Netoli senamiesčio stovi paminklas, vaizduojantis čeką, iš džiaugsmo ir dėkingumo apsikabinusį sovietų karį išvaduotoją. Tokia situacija realiai neegzistavo: sovietų kariuomenė mūšyje dėl Prahos nedalyvavo. Čekoslovakija SSRS atiduota pagal Vakarų sąjungininkų susitarimą su Kremliumi.

Karališkajame sode žydi įvairiaspalvės tulpės, raktažolės, našlaitės, žiedų taures kelia magnolijos, kvepia rododendrai, akį traukia neįprasti ir nepažįstami augalai, o pavasariškame ore skamba paukščių balsai bei tyška fontanų vanduo. Laisvos Prahos laisvas pavasaris.

Buvusioje karalių rezidencijoje — Prahos lopšyje Hrade (dabartinė Prezidentūra) — žingsnis po žingsnio galima sekti miesto istoriją.

Prie gotikinės šv. Vito katedros, kurioje buvo karūnuoti ir ilsisi Čekiją valdę karaliai, rikiuojasi turistų eilė. Istoriškai susiklostė, kad patys čekai — nereligingiausia Europos tauta. Pasak vietinių, net per šv. Velykų Mišias didžiulėje šventovės erdvėje ištirpsta keletas tikinčiųjų.

Bet šv. Vito katedra, kurioje saugoma ir šio šventojo relikvija — rankos dalis, traukia įspūdingais skliautais, vitražais, skulptūromis ir, žinoma, Prahos globėjo, šv. Jono Nepomuko sidabro sarkofagu.

Nuo Prahos pilies atsiveria raudonų stogų panorama, kurią jau nudažo žaluma ir žiedai.

Margumynas

Ant Karlo IV tilto teptukų iš rankų nepaleidžia dailininkai, stygas virpina muzikantai, o stebuklais tikintys turistai liečia šv. Jono Nepomuko, kuris, pasakojama, nuo šio tilto buvo įmestas į upę, skulptūrą.

Vltava plaukia apžvalginiai turistiniai laivai. Žinovų nuomone, Prahoje, lyginant su kitais žavius vandens kelius turinčiais Europos miestais, kainos ir įspūdžio santykis yra prasčiausias.

Kas valandą turistai buriuojasi prie astronominio laikrodžio, įstatyto rotušėje, ir atgyjančio prabėgusią valandą palydinčiomis statulėlėmis.

Viena po kitos driekiasi suvenyrų parduotuvėlės. „Geros mergaitės keliauja į dangų, blogos — į Prahą!“, — skelbia užrašas ant marškinėlių. Reikia jūsų atvaizdo stikle? Bus. Rinka prisitaiko prie aktualijų: iš stačiakampio stiklo šypsosi ir prieš mėnesį žuvęs Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis.

Aplink — vilionės, kvietimai į muziejus, spektaklius, miuziklus, koncertus. „Brangu už suaugusio kainą? Šį kartą galiu pasiūlyti studentiškus bilietus“, — gundo bilietų pardavėja. Studentiškas miuziklo kainuotų apie 60 litų.

Iškiliausių ir svarbiausių Čekijos asmenybių rinkimuose pirmąją vietą laimėjo žymiausias Čekiją valdęs karalius Karlas IV, kurio valdymo laikotarpis — XIV amžius — vadinamas Čekijos aukso amžiumi.

Trečias sąraše buvo prezidentas Vaclavas Havelas. Gal todėl ir nenustembi, kavinėje, greta šmaikštaus tapybos kūrinio, išvydęs ir šio garsaus politiko nuotrauką.

Sočiai papietauti Prahoje (nenutolus nuo centro) galima lietuviškomis kainomis: už 20— 30 litų, siūlomi ir pigesni dienos pietūs. Prahos kavinėse — rūkoma.

„Pas mus kasdien penktadienis“, — skelbia vienos ir iš kavinių reklama. Iš tiesų — Prahoje jautiesi tarsi nesibaigiantį penktadienį.

IDĖJA: Praha žavi netikėtumais.

Vytauto RUŠKIO nuotr.

FIKCIJA: Netikras Prahos gyventojo ir sovietinės armijos kario bučinys.

POLĖKIS: Dailininkai — neatskiriama Karlo IV tilto dalis.

INTERJERAS: Kavinės savininkas pats šmaikščiai ištapė sienas. Drauge su spalvingu paveikslo kabo ir vienos iš populiariausių visų laikų čekų — Vaclavas Havelas

MUZIKA: Styginių kvarteto muzika privilioja smalsiuosius turistus.

SUVENYRAI: Stiklo suvenyruose — garsenybių atvaizdai.

POILSIS: „Čia — kasdien penktadienis“, — vilioja viena iš Prahos kavinių.

Živilės KAVALIAUSKAITĖS nuotr.