Naujausios
Pokariu sukonstruotas aparatas veikia iki šiol
Girnikuose (Užvenčio seniūnija, Kelmės rajonas) gyvenantis Romas Gvazdauskas iki šių dienų išsaugojo pokariu, 1948-aisiais paties surinktą sėmenų spaudimo malūnėlį. Nors aparatas yra veikiantis, pageidaujančiųjų išsispausti aliejaus neatsiranda. Linų kelmiškiai nebeaugina, o rapsus — parduoda.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Aliejų spausdavo tik iš sėmenų
„Nebereikalingas niekam tas sėmenų spaudimo malūnėlis, stovi rūsyje, beveik bulvėmis užverstas“, — mojo ranka Girnikų kaimo gyventojas Romas Gvazdauskas, vesdamas parodyti daugiau kaip pusamžio senumo aparatą.
Šeimininkas beveik nesitiki, jog dar kada nors kam nors prireiks aliejaus išsispausti. Žmonės linų nebeaugina, rapsus — parduoda, o aliejų perka.
R. Gvazdauskas pasakojo, jog po karo palei Skaudvilę buvo įsikūręs kombinatas, kuriame spausdavo ir sėmenų aliejų. „Mane, kaip kantresnį, kruopštesnį vaikį, toks Butkus paimdavo pagalbininku. Sėmenų spaudimo malūnas buvo nemažas, bet sukti tekdavo rankomis. Nemenka buvo ir pati įmonė. Aliejų spausdavo tik iš linų. Apie rapsus tais laikais nė girdėję nebuvome. Malūnas mane labai domino, todėl sumaniau sau mažesnį kaip nors pasidaryti“, — sakė Romas Gvazdauskas.
Gabus ir užsispyręs paauglys iš Varlaukio geležinkelio stoties radęs parsinešė varžtą, metalo gabalą. Pritaikė ir kitokias detales. Rinkimas, paieškos užtruko porą metų.
„Iki šių dienų malūnėlis veikia. Juk nesudils metalas. Tik dabar rankomis sukti nebereikia, įtaisiau elektros varikliuką. Lietuvai nepriklausomybę atgavus, žmonės vėl buvo pradėję linus auginti. Tuomet paprašytas esu keletą kartų sėmenų aliejaus išspaudęs. O dabar — niekam nebereikia“, — sakė.
Malė per Lino šventę
1949-aisiais sumeistrautas sėmenų malūnėlis šiemet vėl trumpam buvo priverstas suktis.
Unikalų aparatą į tradicinę Lino šventę Budraičiuose atvežė parodyti Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas, smalsuoliams papasakojęs ir pademonstravęs, kaip reikia malūnėliu išsispausti aliejaus. Tiesa, tik iš rapsų.
Pirmiausia rapsų grūdeliai sutraiškomi. Vėliau traiškenas reikia šutinti, presuoti. Taip ir išgaunamas aliejus.
Ir namus pasistatė pats
Romas Gvazdauskas — tikras meistras, statybininkas, sumanus žmogus. Tačiau labai kuklus. Nenoromis pasakoja apie savo darbus, nesigiria.
Kilęs iš Nemakščių nuo Kryžkalnio, vedė žmoną iš tos pačios parapijos. Po melioracijos vajaus 1968-aisiais atsidūrė Užvenčio pusėje. Pirmiausia — Dangvietų kaime. Vėliau — Girnikuose, prie pat Užvenčio. 1974 metais pradėjo pats su žmona, vaikams padedant, savus namus ręsti, mūryti. Netoliese gyvenę R. Gvazdausko tėvai taip pat pripuldavo talkon. Taip per trejetą metelių ir gyvenamasis namas, ir ūkiniai pastatai nuo pamatų iki stogo iškilo. Ant tvarto iki šiol likę statybų datos skaičiai.
„Reikėjo išmanyti, ką ir kaip statyti. Man nebuvo sunku, dirbau statybose, lentpjūvėje staliumi“, — sakė R. Gvazdauskas.
Girnikuose gyvenantis vyriškis yra sumeistravęs ir motoru varomą diskinį pjūklą-zeimerį. Bet sau nepasiliko, padovanojo sūnui.
ŠVENTĖ: Šiemet, per tradicinė Lino šventę Budraičiuose, R. Gvazdausko malūnėlis vėl buvo priverstas suktis. Unikalų aparatą į šventę atvežęs Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas pademonstravo, kaip išsispausti sėmenų aliejų.
„NEBEREIKALINGAS“: Taip apie savo paties 1948-aisias sumeistrautą sėmenų spaudimo malūnėlį kalbėjo Girnikuose (Užvenčio seniūnija, Kelmės rajonas) gyvenantis Romas Gvazdauskas. Veikiantis aparatas ko gero visiems laikams padėtas rūsyje, šalia bulvių.
Autorės nuotr.