Po širdelę – sau, savo artimiesiems ir Lietuvai

Po širdelę – sau, savo artimiesiems ir Lietuvai

Po šir­de­lę – sau, sa­vo ar­ti­mie­siems ir Lie­tu­vai

Di­zai­ne­rė, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos pro­fe­so­rė Jo­lan­ta Ta­lai­ky­tė ir vers­li­nin­kė Dia­na Ro­čie­nė, „Sem­per Fe­mi­na Con­cept“ va­do­vė, Šiau­liuo­se su­ren­gė dvie­jų die­nų kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves „Su­si­kurk sau šir­de­lę“, pri­sta­tė rū­bų ir pa­puo­ša­lų ko­lek­ci­ją „Mo­ters šir­dis“, pa­sa­ko­jo apie šių me­tų ma­dos ten­den­ci­jas.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ska­ti­na bend­rau­ti ir bend­ra­dar­biau­ti

Bend­ra­min­tės J. Ta­lai­ky­tė ir D. Ro­čie­nė daug dė­me­sio ski­ria ku­rian­čioms, puo­šian­čioms sa­ve ir ki­tus, mo­te­riš­koms mo­te­rims. Vil­nie­tės yra įkū­ru­sios bu­ti­ką-ma­dos sa­lo­ną, ku­ria­me ga­li­ma ne tik įsi­gy­ti dra­bu­žių ir pa­puo­ša­lų, bet ir ren­gia­mi įvai­rūs kul­tū­ri­niai su­si­ti­ki­mai, poe­zi­jos va­ka­rai, ma­dos ko­lek­ci­jų pri­sta­ty­mai. Dar vie­na šių mo­te­rų veik­los kryp­tis – kū­ry­bi­niai pro­jek­tai, pa­vyz­džiui, iš­va­žiuo­ja­mo­sios kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės.

„Mes ska­ti­na­me mo­te­ris bend­rau­ti, su­si­pa­žin­ti ne tik su mu­mis, bet ir vie­nai su ki­ta. Tur­būt bū­da­mos čia, Šiau­liuo­se, jūs net ne­pa­žįs­ta­te vie­na ki­tos, o su­si­pa­ži­nu­sios ga­li­te bū­ti net la­bai nau­din­gos vie­na ki­tai. Tai gal­būt duos pra­džią jū­sų par­tne­rys­tei, bend­riems pro­jek­tams“, – su­si­ti­ki­me su šiau­lie­tė­mis sa­kė D. Ro­čie­nė.

Į Šiau­lius J. Ta­lai­ky­tę ir D. Ro­čie­nę pa­kvie­tė šiau­lie­čiai Dan­guo­lė ir Vir­gi­li­jus Ja­nu­le­vi­čiai. Kū­ry­bi­nės šir­de­lių dirb­tu­vės įsi­kū­rė jau­kio­je Dan­guo­lės siu­vi­mo stu­di­jo­je, ku­rio­je šir­de­les dvi die­nas kū­rė siu­vi­mo kur­sus lan­kan­čios mo­te­rys.

„Di­džiau­sia do­va­na Lie­tu­vai ir mums pa­čioms yra šil­tas bend­ra­vi­mas. Kaip vei­das at­si­spin­di van­de­ny­je, taip žmo­gaus šir­dis at­si­spin­di ki­to žmo­gaus šir­dy­je. Jei­gu ke­liau­ja­me ve­di­ni ge­ros idė­jos, kū­ry­biš­kai nu­si­tei­kę, tą gau­na­me ir at­gal“, – įsi­ti­ki­nu­si J. Ta­lai­ky­tė.

Vieš­nios mo­kė šiau­lie­tes de­ko­ruo­ti šir­de­les, ra­gi­no su­dė­ti į jas vi­są mei­lę, ši­lu­mą, kad tai tap­tų mie­lu ak­se­sua­ru, ta­lis­ma­nu ar in­ter­je­ro de­ko­ro de­ta­le, ku­ri pri­mins ne tik šį su­si­ti­ki­mą, bet ir tai, ką jau­tė, apie ką gal­vo­jo ją kur­da­mos.

Įk­vė­pė Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no gro­žis ir is­to­ri­ja

Pa­sak di­zai­ne­rės, šir­džių idė­ja gi­mė spon­ta­niš­kai. „Ar­tė­jant 50-me­čiui gal­vo­jau, ką aš nu­vei­kiau per gy­ve­ni­mą ir kaip ženg­siu to­liau, ir su­mąs­čiau, kad no­riu vi­siems, ku­rie ma­ne au­gi­no, ve­dė per gy­ve­ni­mą, mo­kė ir ba­rė, bu­vo ša­lia, pa­dė­ko­ti ir tą pa­dė­ką iš­reikš­ti ne tik žo­džiu, bet per kū­ry­bą“, – pa­sa­ko­jo J. Ta­lai­ky­tė.

Ku­riant ju­bi­lie­ji­nę ko­lek­ci­ją „Mo­ters šir­dis“, di­zai­ne­rę įkvė­pė ba­ro­ki­nis Pa­žais­lio vie­nuo­ly­nas ir jo fun­da­to­rių di­di­kų Pa­cų gi­mi­nės is­to­ri­ja.

Ko­lek­ci­jo­je at­si­spin­di mo­ters gy­ve­ni­mo tarps­niai ir iš­gy­ve­ni­mai. Mo­ters pa­sau­lis ko­lek­ci­jo­je per­si­pi­na su Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo is­to­ri­ja, pa­sa­ko­ja­ma per Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no is­to­ri­ją – nuo re­li­gi­nės šven­to­vės, ka­ro li­go­ni­nės, be­prot­na­mio, drus­kų san­dė­lio iki at­gi­mi­mo.

Pa­sak J. Ta­lai­ky­tės, mo­te­ris nuo gi­mi­mo iki mir­ties bū­na vi­so­kia: sva­jo­to­ja, ku­pi­na aist­ros, kai įsi­my­li, spin­du­liuo­jan­ti nuo­ta­ka, ra­mia­me su­si­kau­pi­me, kai lau­kia­si, „erš­kė­čiuo­ta“ pil­ko­je kas­die­ny­bės ru­ti­no­je, bran­di, pa­si­ti­kin­ti sa­vi­mi, sens­tan­ti, bet vi­sa­da vil­tin­ga. Vi­sa tai at­si­spin­di ko­lek­ci­jos kos­tiu­muo­se ir pa­grin­di­niuo­se sim­bo­liuo­se – šir­dies, ka­rū­nos, le­li­jos bei kry­žiaus for­mos pa­puo­ša­luo­se.

Ko­lek­ci­ja pir­mą kar­tą bu­vo pri­sta­ty­ta prieš be­veik pen­ke­rius me­tus.

„Dra­bu­žis – tai ne ta­py­ba, pri­sta­tei kar­tą ki­tą ir vis­kas, pa­gal­vo­jom, ko­dėl to ne­pra­tęs­ti ir nu­li­pus nuo pa­ky­los nea­tei­ti ar­čiau žmo­nių, į rea­lų gy­ve­ni­mą, taip gi­mė mū­sų pre­kės ženk­las „51rd15“ (už­šif­ruo­ta „Šir­dis"), skir­tas bran­džioms, ir ne tik, mo­te­rims. Kai mo­te­ris bran­di, ji tu­ri tai, ko ver­ta, yra su­si­kū­ru­si tam tik­rą ge­ro­vę, ga­li sau leis­ti veik­ti tai, ką no­ri, at­ro­dy­ti taip, kaip no­ri, bend­rau­ti su tais, ku­riais no­ri, ir ne­suk­ti sau gal­vos, ką pa­sa­kys ki­ti. Tai­gi, ne­bi­jo­ki­te bū­ti sa­vi­mi“, – sa­kė J. Ta­lai­ky­tė.

Ka­ra­liaus sod­rios spal­vos

J. Ta­lai­ky­tė ir D. Ro­čie­nė ne­se­niai grį­žo iš Pa­ry­žiu­je vy­ku­sios „Whoe‘s Next“ pa­ro­dos, kur do­mė­jo­si nau­jau­sio­mis ma­dos ten­den­ci­jo­mis.

Šiais me­tais, pa­sak J. Ta­lai­ky­tės, juo­dos spal­vos po­zi­ci­jas užims tam­si, gi­li mė­ly­na. Ma­din­ga bus reng­tis nuo gal­vos iki ko­jų mė­ly­nai. Pa­va­sa­rį ir va­sa­rą di­zai­ne­rė re­ko­men­duo­ja rink­tis švie­ses­nius mė­ly­nos spalvos at­spal­vius (dan­gaus žyd­ra, su­bti­li pa­ste­li­nė mels­va), ku­rie lie­tu­vėms la­bai tin­ka.

Ki­ta se­zo­no spal­va – vyšninė ir ka­ra­liš­ka vio­le­ti­nė (nuo sod­raus bu­ro­kė­lio, pur­pu­ri­nės iki švel­nios ži­buok­lių vio­le­ti­nės). Tam­sios, sod­rios spal­vos la­biau tiks žie­mai, švie­sios, krei­di­nės – pa­va­sa­riui ir va­sa­rai.

Ma­din­ga bus ir ašt­ri, de­gi­nan­ti, ar­te­ri­nio krau­jo rau­do­na. Ir šią spal­vą re­ko­men­duo­ja­ma rink­tis ne ak­cen­tams, o reng­tis ja vėl­gi nuo gal­vos iki ko­jų.

„Jei­gu ne­si­no­ri ryš­kių spal­vų, ga­li­ma rink­tis si­dab­riš­ką, jau­kią pil­ką. Ji ga­li bū­ti vie­na, ga­li bū­ti de­ri­na­ma su ryš­kio­mis spal­vo­mis: gars­ty­čių gel­to­na, sa­lo­ti­ne, oran­ži­ne, rau­do­na, ro­ži­ne kū­no spal­va“, – pa­ta­ria di­zai­ne­rė.

Šiais me­tais vis dar iš­lie­ka ma­din­gos bliz­gios auk­so ir si­dab­ro, va­rio spal­vos.

Dra­bu­žių si­lue­tai vy­rau­ja tie­sūs, lais­vi. Pal­tai iš minkš­tos vil­nos, kaš­my­ro, tie­sūs, šiek tiek di­do­ki, su di­de­lė­mis apy­kak­lė­mis ir ki­še­nė­mis, pla­čiais dir­žais.

Švar­kai – vy­riš­ko sti­liaus, dviei­liai, 1990 me­tų sti­liaus, di­do­ki. Kel­nės – tie­sios, pla­čios. Jų il­gis ga­li­mas įvai­rus – nuo la­bai il­gų, be­veik den­gian­čių ba­tus, iki ati­den­gian­čių kulkš­nis ir dar trum­pes­nių.

Pa­sak J. Ta­lai­ky­tės, kla­si­ki­nio ti­po kel­nės tin­ka dau­ge­liui fi­gū­ros ti­pų, ta­čiau kar­tais bend­rą vaiz­dą su­ga­di­na ba­tai. Prie kla­si­ki­nių kel­nių pa­ta­ria­ma rink­tis aukš­ta­kul­nius ar­ba su­vars­to­mus la­ki­nius vy­riš­kos sti­lis­ti­kos ba­te­lius. Šiais me­tais ypač ma­din­ga puoš­niais raiš­te­liais, auk­so, si­dab­ro knie­dė­mis, per­lų ka­ro­liu­kais puoš­ta ava­ly­nė. Sma­gus, ne­ti­kė­tas ak­cen­tas – kai­liu deng­tos šle­pe­tės prie kla­si­ki­nių dra­bu­žių.

Šiais me­tais gar­de­ro­bas neį­si­vaiz­duo­ja­mas be bal­tų, pla­čių, vy­riš­ko sti­liaus marš­ki­nių, ku­riuos ga­li­ma įvai­riai de­ko­ruo­ti, su­juos­ti dir­žu. Il­gis – nuo įpras­to marš­ki­niams iki la­bai il­go (to­kie marš­ki­niai at­stos su­kne­lę). Marš­ki­niai de­ri­na­mi su kel­nė­mis, tamp­rė­mis, si­jo­nu ar­ba dė­vi­mi vie­ni, jei­gu il­gi kaip su­kne­lė.

Ma­din­gi šie­met bus ir spor­ti­niai kos­tiu­mai ("tre­nin­giu­kai"), tik ne iš po­lies­te­rio, o iš minkš­tos šiauš­tos med­vil­nės ar kaš­my­ro vil­nos. Kel­nių apa­čia, ran­ko­ga­liai ir bliu­zo­no ar džem­pe­rio apa­čia su­rauk­ti.

„Ant ban­gos“ tri­jų ket­vir­čių il­gio pa­lai­di­nių, marš­ki­nių ir su­kne­lių ir net pal­tų ran­ko­vių il­gis. Vė­siuo­ju me­tų lai­ku, kad ne­šal­tų ran­kos, pa­ta­ria­ma mū­vė­ti il­gas pirš­ti­nes, tiek su pirš­tais, tiek ir be.

Ma­din­gi šiais me­tais iš­liks ir rau­ki­nu­kai, ku­riais puo­šia­mi švar­kai, pa­lai­di­nės, su­kne­lės.

Pa­sak di­zai­ne­rės, ma­da da­bar yra ga­na de­mok­ra­tiš­ka ir kiek­vie­na mo­te­ris ga­li at­ras­ti ir pri­tai­ky­ti sau tam tik­rus ak­cen­tus, si­lue­tus, spal­vas. Svar­biau­sia ne­bi­jo­ti eks­pe­ri­men­tuo­ti ir bū­ti sa­vi­mi.

Sau­liaus JAN­KAUS­KO nuo­tr.

Nė­ri­niais, ka­ro­liu­kais, kas­pi­nais, šir­de­lė­mis, ka­rū­nė­lė­mis puoš­tos šir­de­lės ga­li tap­ti ir ak­se­sua­ru, ir ta­lis­ma­nu, ir in­ter­je­ro puoš­me­na.

Di­zai­ne­rė, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos pro­fe­so­rė Jo­lan­ta Ta­lai­ky­tė: „Kaip vei­das at­si­spin­di van­de­ny­je, taip žmo­gaus šir­dis at­si­spin­di ki­to žmo­gaus šir­dy­je.“

Di­zai­ne­rės Jo­lan­tos Ta­lai­ky­tės ir vers­li­nin­kės Dia­nos Ro­čie­nės Šiau­liuo­se su­reng­to­se kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se šir­de­les dvi die­nas kū­rė bū­rys Dan­guo­lės Ja­nu­le­vi­čie­nės siu­vi­mo kur­sus lan­kan­čių mo­te­rų.

Dia­nos RO­ČIE­NĖS nuo­tr.

Pa­puoš­ti šir­de­lę rei­kia daug kant­ry­bės ir kruopš­tu­mo.

Ki­ta šir­de­lės pu­sė – ne ma­žiau svar­bi.

Ak­se­sua­ro puo­šy­ba – kiek­vie­nos mo­ters fan­ta­zi­jos rei­ka­las.