Naujausios
Plius minus 30
Mielosios, tikiuosi, jūs vis dar patenkate į tokias situacijas, kai mūsų amžiaus moteris kas nors ima ir išvadina panelėmis...Tikiuosi, kad vis dar esate tame neapčiuopiamame efemeriškame amžiaus tarpsnyje...
Iš pradžių aš labai džiaugdavausi, išgirdusi kreipinį „panele“, ypač jei tai būdavo pasakyta tiesiai į akis, o ne iš užpakalio (mat iš nugaros nemažai pensininkių, jei jos strainios ir bistros, galima palaikyti panelėmis)... O štai veidas, maniau, nemeluoja.
Tai va, mielosios, dabar aš jums pasakysiu tokį dalyką: nelygu kas jus taip vadina. Jeigu jaunesnis asmuo, tai yra nuostabus komplimentas ir galite tą dieną pelnytai džiūgauti iki nukvakimo. Aišku, jei tas jaunesnis asmuo neturi kokių nors slaptų kėslų ir nenori jums įsiteikti.
Tačiau jei jus taip „pajaunina“ vyresnis asmuo, tai praktiškai galite net nekreipti dėmesio, nes aš išsiaiškinau, kad senjorai, sutikę jaunesnę moterį, jos amžių nustato plius minus 30 metų.
Ir tuoj skubu pristatyti jums savo tyrimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad į mano kabinetą įsiveržė persiutusi kolegė. Šiaip miela jauna mergina, visada tokia maloni ir santūri šįkart svaidėsi žaibais: „Atsirado mat princas — su klubo sąnario protezais, romantikas mat, siela jam mat nesensta, užtat smegenys užkalkėjusios, klaustukus dar dėlios man jis...“, — kaip kokia petarda lakstė po kabinetą.
Puolėme ją raminti, įpylėme ramunėlių arbatos, ir ėmėme kvosti, kas ją taip supykdė. Ogi paaiškėjo, kad ji turėjo pokalbį su mūsų firmos klientu, kuris leidžia prisiminimų knygą. Ir bepasakodamas jai prisiminimus, be kita ko romantiškai išsitaręs: „Tai buvo 55-aisiais, gal jūs tada dar nebuvote gimusi?“
„Negalėjo tiesiog pasakyti: “jūs tada dar nebuvote gimusi“, ir taškas. Bet ne, jam reikia dar klaustukus dėlioti... Tai ką jis sau mano, tai man dabar būtų 55-eri! O Dieve“, — vėl įsiaudrino kolegė, kuriai sukako vos trisdešimt.
Mes puolėme ją raminti, kad ji visai taip neatrodanti. Tada kita bendradarbė prisiminė analogišką atveją, kai ji vieno vyriškio paklaususi, ar jis studijavęs Vilniuje? „Taip, 1963-65 metais. Jūs turbūt mane prisimenate?“
„Viešpatie, o juk aš tada dar net gimusi nebuvau!“, — suplojo rankomis jaunutė bendradarbė.
Mes visos kolektyviai pasibaisėjome ir nutarėme, kad vyresni vyrai kažkodėl nesąmoningai ar sąmoningai moters amžių nustato plius trisdešimt metų„... Atseit, lyg ir jauna, bet lyg ir beveik bendraamžė.... Čia jų tie pusrutuliais (turiu omeny, galvos smegenų) tokią apsauginę funkciją turi, ar ką...
Tada kita bendradarbė, keistai šypsodamasi, pataisė, kad vyrai moterų amžių iš tiesų nustato ne plius trisdešimt, o plius minus trisdešimt... „Kaip čia dabar?“ — mes visos suklusome.
O tada ji visa švytėdama papasakojo, kaip ji su vyru buvo aplankyti sūnaus ligoninėje, o tas sūnus gulėjo vienoje palatoje su draugės tėvuku. Tai tas tėvukas paskui draugei papasakojo, kad buvo to jaunuolio aplankyti sesuo su tėvu. Nors ta bendradarbė „minus 30“ su vyru vienmečiai, tačiau, akivaizdu, kad vyriškai padermei moters amžius vis dar išlieka paslaptimi..
Tada mes ėmėme analizuoti, ką gi tai galėtų reikšti, svarstėme įvairias teorijas — nuo psichikos blokavimo iki senatvinio marazmo ir laiko reliatyvumo teorijos.
„Viskas yra kur kas paprasčiau“, — tada pasigirdo balsas iš kampo, kuriame tyliai sėdėjo užmirštas vyriškos giminės kolega.
Visos atsisukome.
Tada kolega paaiškino, kad visi vyrai, kokio amžiaus ir kokios fizinės būklės jie bebūtų, pamatę moterį, galvoja apie seksą, ir jų galvoje (čia nesvarbu — ar sąmonėje ar pasąmonėje) praslenka vienintelė mintis: o gal aš dar ne per senas? Ir tada jie bando prisitaikyti pagal save moters amžių, švaistydamiesi dešimtmečiais ten ir atgal.
Sužiurome į kolegą įtariai, lyg į kokį maniaką, bet reikėjo sutikti, kad iš principo ši hipotezė logiška.
Prisipažinsiu, mielosios, visą dieną man kažkaip nejauku buvo sėdėti su tuo egzemplioriu vienoje erdvėje, vis įsivaizdavau, negi ir jis, apsaugok Dieve, galvoja tik apie tai. Net pagavau save, kad eidama pro jo stalą, kažkaip intuityviai įtraukiu pilvą.
Kitą rytą kažkaip nesąmoningai užsivilkau tokią aptemptą, mane ploninančią palaidinę. Tačiau atėjusi į darbą radau savo kolegę — tą „minus trisdešimt“ su tooookia iškirpte, nors žiema, o dar dvi bendradarbes — su mini sijonais. Kažkoks siaubas, susierzinau, negi ir mes tik apie tai galvojame? Visiškai nesąmoningai, žinoma.
Ieva, plius minus 30