Naujausios
Pinigų pasėliams atsėti trūksta
Iššalę, iššutę, numirkę žieminiai pasėliai daugeliui žemdirbių prilygsta stichinei nelaimei. Daug kur pavasarį teks pasėti dvigubai daugiau, nei manyta, o atliekamų pinigų šiems darbams — nėra.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Išgyvens — neišgyvens...
„Pavasaris vėluoja, dirvos lėtai džiūva, pasėlių vegetacija vos vos prasideda. Beveik kasdien su agronomu einame per rapsų laukus, tyrinėjame želmenėlius: išgyvens — neišgyvens...“, — praėjusį ketvirtadienį “Šiaulių kraštui“ sakė žemės ūkio bendrovės Ginkūnų agrofirmos (Šiaulių rajonas) direktorius Arūnas Grubliauskis.
Bendrovėje jau apsispręsta, jog 200 hektarų žuvusių žieminių rapsų laukų, kurių praėjusį rudenį buvo užsėta 360 hektarų, teks apsėti vasariniais rapsais. Reikės pasėti iš naujo 100 hektarų laukų, kuriuose žuvo derlingos prancūziškos veislės „Maunner“ žieminiai kviečiai.
Ginkūnų agrofirma, šiais metais planavusi sėti 600 hektarų vasarinių javų ir rapsų, dar pusę tiek turės atsėti.
Sėkla, darbas, o kai kur ir trąšos vienam žuvusių pasėlių hektarui atsėti kainuos netoli tūkstančio litų. Žinant praėjusių metų žemdirbių pajamas už pieną ir grūdus, šių papildomų darbų kaštai — didelis galvos skausmas.
Praėjusį ketvirtadienį pirmieji pavasario sėjos darbai atlikti 18-os hektarų lauke Malavėnų kaime. Gretimuose laukuose buvo kultivuojamos dirvos.
„Pasėlių nebuvome apdraudę, nes draudėjai diktavo nepriimtinas sąlygas. Štai šįryt, matyt, pajutę, jog po praėjusios žiemos padarytų nuostolių šalies žemdirbiai nebebus skrupulingi pasėlių draudimui, bendrovėje iškart apsilankė net trys draudėjai. Dabar jie siūlo žymiai palankesnes sąlygas, verta pagalvoti. Bet kas prarasta — jau nebeatgausi“, — pasakojo A. Grubliauskis.
Kuo pakeisti žuvusius pasėlius?
Ginkūnų agrofirma turi nemažą karvių bandą, todėl vietoje žuvusių žieminių kviečių nuspręsta sėti miežius pašarui.
Kiti kalbinti žemdirbiai pripažino, jog klausimas, kuo atsėti žieminių javų laukus, — pats didžiausias galvosūkis. Daugelis žieminių javų buvo pasėti į buvusių rapsų laukus, todėl atsėti žuvusių javų plotus vasariniais rapsais negalima dėl sėjomainos. Lengviausia būtų sėti miežius, tačiau jeigu ūkyje nėra gyvulių, parduoti miežius būtų sunku — jų niekas nenori pirkti ir kaina menka.
Antroji problema — sėkla. Pastarosiomis savaitėmis laikraščiuose neliko įkyrėjusios parduodamos javų sėklos reklamos. Žemdirbiai išgyvena, jog neliko ir pačios vasarinių kviečių sėklos. Prekeiviai ja nesitikėjo, kad bus toks didelis sėklos poreikis pavasarį.
Ne vienas kalbintas ūkininkas piktai kalbėjo apie pernykštę sėklų pardavėjų agitaciją pirkti derlingų veislių kviečių sėklą, kurios kilmė — pietinė Prancūzija. Dažnas susigundė labai derlingomis, tačiau atšiaurių žiemų neatlaikančiomis sėklomis, ir pralošė. Šalies Žemdirbystės instituto mokslininkų šiųmečiu pastebėjimu, šią žiemą gerai atsilaikė tik lietuviškos bei švediškos sėklos.
Komentaras
Šiaulių rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas, ūkininkas Antanas BEZARAS:
„Grūdų ūkio patirta žala dar nėra iki galo žinoma, bet ji išties didžiulė. Vienur javai, rapsai neatlaikė dvidešimties laipsnių šalčio dar neužsnigus, kitur iššalė dėl nupustyto nuo laukų sniego, dar kitur — iššuto ar išmirko, užduso pavasarį vandeny. Tokių prastų pasėlių po žiemos nebuvo jau keliolika metų.
Nuostolių mastai nevienodi, bet jų yra visur. Bendrovė Agrokoncernas skaičiuoja, jog iš 5000 hektarų žieminių pasėlių teks iš naujo apsėti 50 procentų. Ūkininkas Zenonas Dambrauskas guodėsi, jog iš 300 hektarų žieminių liko gal 100 hektarų. O nedidukė Gudelių žemės ūkio bendrovė planuoja atsėti tik 7 hektarus. Aš pats taip pat turiu nuostolių, nesakysiu, kiek, bet nemažai.
Viską tenka planuoti iš naujo, skubėti, ieškoti trūkstamos sėklos, nes vasarinių kviečių ir kvietrugių sėklų jau trūksta. Siūlyti žemdirbiams derlingose dirvose sėti miežius, avižas ar žirnius — būtų žemdirbių veiklos nesupratimas. Gali būti, jog išnykusius plotus kai kas atsės 3— 4-ojo atsėlio vasariniais kviečiais.
Gal mažiau nuostolių būtų nedidelius plotelius, kuriuose šiuolaikine technika sudėtinga sukinėtis, palikti pūdymams. Dar šiek tiek vilties yra, jog ten, kur nuostolių padarė po staigaus polaidžio stovėjęs vanduo, dalis pasėlių atsigaus.
Šimtatūkstantiniai nuostoliai tikrai skaudžiai prislėgė žemdirbius. Manau, šalies Grūdų augintojų asociacija bandys apeliuoti į valdžios institucijas, gal ši įsiklausys į mūsų bėdas. Juk grūdų eksportas valstybei pajamų duoda.
Nors vilčių — nedaug...
SĖJA: Poilsio minutę Malavėnų kaime (Šiaulių rajonas) sėjamų miežių lauke pasitarti suėjo (iš dešinės) Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis, sėjėjas mechanizatorius Rolandas Jonaitis ir sėklą į lauką atgabenantis Stasys Kiela.
NUOSTOLIAI: „Tokių gamtos padarytų nuostolių daugelis per savo ūkininkavimo patirtį dar neturėjo. Negana to — grūdų kainos žemos, prislėgė dar papildomos išlaidos“, — sako Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas, ūkininkas Antanas Bezaras.
Autoriaus nuotr.