Naujausios
Pieno ūkyje matyti atsigavimo ženklų
Prieš septyniolika metų šalia Kelmės pieno ūkį nuo vienos karvės pradėjusi kurti Brazų šeimyna šiandien turi 130 karvių ir 60 veršingų telyčių, valdo 350 hektarų žemės. Po devynių mėnesių neigiamo balanso matyti atsigavimo ženklų. Perdirbėjai pradėjo kelti žaliavos kainas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pieno kaina pakilo 11 centų
Vienas iš ūkio šeimininkų Albertas Brazas sako, jog nuo spalio pirmosios pieno žaliavos kaina pakilo iki 65 centų už kilogramą. Iki tol svyruodavo nuo 36 iki 54 centų. Kasdien iš Brazų ūkio išsivežama po dvi tonas pieno. Taigi, pajamos kasdien padidėja daugiau kaip dviem šimtais litų.
„Kai susumavome šių metų devynių mėnesių balansą, paaiškėjo, jog dirbome nuostolingai, — pasakoja Albertas. — Net ir subsidijos nepadengs patirtų nuostolių. Nuo spalio padidėjusi kaina teikia vilties. Gal iki Kalėdų galėsime atsiskaityti su pašarų, sėklų, kuro tiekėjais, kurie kantriai laukė, kol grąžinsime skolas. Pernai iš pieno ūkio patirtus nuostolius kompensavome, parduodami grūdus.“
Kooperatyvas — atsvara perdirbėjams
Šiuo metu Brazų ūkį valdo trys vaikai: dukra Valentina Armoškienė, sūnūs Albertas ir Vitalijus Brazai. Tėvų žemę susigrąžinęs ir pieno ūkį Maneikiuose įkūręs tėvas Zenonas Brazas pasitraukė iš žemės ūkio gamybos, gauna Europos išmokas. Savąją ūkio dalį perdavė dukrai.
Ūkininkų šeimyna pieną parduoda kooperatyvui „Pienas LT“. Tam pačiam, kuris ketina gauti Europos Sąjungos paramą ir statyti modernią pieno perdirbimo įmonę. Įmonių, turinčių tokią įrangą, pasaulyje vos kelios. Ji gamintų kazeiną — baltymus, turinčius paklausą farmacijos, kosmetikos, mėsos ir konditerijos pramonėje, bei grietinėlę.
Įmonė kainuotų apie šimtą milijonų litų. Tai būtų vienintelė pieno perdirbimo įmonė Lietuvoje, pati turinti ir žaliavą. Ši sąlyga ją darytų ypač konkurencingą tarp kitų Lietuvos įmonių.
Investicija
Į kooperatyvą „Pienas LT“ pajus šiuo metu yra sunešę 150 narių. Čia investavo ir Brazų šeimyna. Jie tikisi, kad pajai atsipirks su kaupu. Kooperatyvo vadovai ir pajininkai stengsis bet kokia kaina pastatyti perdirbimo įmonę, kad kiti pieno perdirbėjai nesavivaliautų mažindami pieno kainas iki nuostolingos ribos. Kooperatyvas įsikūręs Kaune. Įmonė būtų statoma kur nors vidury Lietuvos.
Šiuo metu iš Europos Sąjungos paramos ir pajininkų suneštų pinigų nupirkti devyni pienvežiai. Šiais automobiliais pienas surenkamas visoje Lietuvoje iš kooperatyvo narių. Renka maždaug po 350 tonų kasdien. Dalį žaliavos už didesnę kainą parduoda Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms, dalį išveža į Lenkiją.
„Keisčiausia, jog tų pačių įmonių vadovai, tvirtinę, jog Lietuvoje yra žaliavos perteklius ir mušę kainas, dabar rėkia, kad žaliavos gali pritrūkti ir linkę tartis su žemdirbiais, — sako A. Brazas. — Mūsų įmonė bus pajėgi perdirbti 650 tonų per dieną. Ji ir perdirbtų perteklinį pieną. Pajininkai turėtų pelno. Ūkininkai gautų savo darbo vertas pajamas.“
VILTIS: Kelmės rajono Maneikių kaimo ūkininkas Albertas Brazas, spalį sulaukęs aukštesnių kainų už pieną, viliasi, kad, pastačius pačių ūkininkų pieno perdirbimo įmonę, situacija dar labiau pasikeis į gera.
ŪKIS: 130 karvių ir 60 telyčių Brazų banda telpa dviejose fermose.
GELBĖTOJOS: Jeigu žalias pienas ir toliau brangs, karvės išgelbės kaimą nuo skurdo.
Autorės nuotr.
citata: „Nuo spalio pirmosios pieno žaliavos kaina pakilo iki 65 centų už kilogramą.