Naujausios
Penstemonai
Giedrius RUMĖ
Gėlininkas
Šios gėlės – vieni įdomiausių pas mus auginamų svetimšalių augalų, paperkančios neįprasta išvaizda ir gausiu bei ilgu žydėjimu. Jos gana reiklios ir ne kiekvienam gėlininkui pavyksta jas prisijaukinti.
Lotyniškas augalo pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos ir reiškia „penki kuokeliai“.
Penstemonai priklauso bervidinių (Scrophulariaceae) šeimai. Gentis gausi – per 300 rūšių, augančių Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje. Vienintelė rūšis – Penstemon frutescens – sutinkama Rytų Azijoje.
Penstemonai yra daugiamečiai žoliniai šakniastiebiniai augalai, su stačiais ar šliaužiančiais, kartais net iki 1 m ūgio stiebais. Lapai stambūs, lancetiški, priešiniai. Žiedai viršūninėse šluotelėse, rečiau pavieniai, vamzdelio (varpelio) formos, platėjantys. Sėklos labai smulkios, viename grame jų yra iki 10 tūkstančių.
Daugelis penstemonų rūšių neblogai pakelia šaltį ir galėtų žiemoti Lietuvoje.
Perteklinė drėgmė šaltuoju metų laiku jiems pasirodo neįveikiama, todėl realiai tinkamų auginti ir mūsų gėlynuose ne tiek jau daug. Pirmiausia – barzdotasis penstemonas (P.barbatus).
Užauga iki 70–90 cm aukščio. Žiedai iki 2,5 cm skersmens, ilgoje vienpusėje 25–30 cm kekėje, rausvi ar raudoni, rečiau balti. Nors gali iškęsti ir 35 laipsnių šalčius, žiemai jį geriau kiek pridengti. Rūšis ilgai išlieka dekoratyvi, žydi visą vasarą.
Ilgai džiugina ir skėstažiedis (P.diffusus). Jo žiedai ne tokie ryškūs, stambesni, rausvai alyviniai. P.digitalis – tikras milžinas, ištįsta iki 60–120 cm. Jis ir vienas įdomiausių. Skirtingai nuo kitų, stiebai beveik pliki, todėl atrodo, kad elegantiški žiedynai tiesiog kybo ore. Žiedai švelniai rausvi, viduje balti. Yra ir ryškesnių, netgi raudonžiedžių jo formų.
‘Husker Red’ lapai purpuriško atspalvio. Šalčiams mažai jautrus. Žiemų nebijo ir iš Meksikos kilęs P.campanulatus. Išauga iki 60 cm, liepos mėnesį pražysta rausvais ar alyviniais žiedais.
Gražus, 40–80 cm ūgio, vasaros viduryje apsipilantis gausiais rausvais, blyškiai violetiniais ar baltais piltuvėlio formos žiedais P.hirsutus. Yra žemaūgių, vos 25 cm jo formų. Neaukštas ir P.gracilis (20-30 cm) violetiniais, su baltomis žiotimis žiedais. Pražysta tik rugpjūti.
P.pinifolius – išskirtinis. Jo lapeliai siauri, spygliški. Žiedai ryškiai raudoni; yra geltonžiedžių formų. Labai dekoratyvi, bet sunkiai pas mus žiemojanti rūšis: derėtų kruopščiai ją pridengti.
Penstemonų gentyje daugybė žemų, besidriekiančių rūšių. P.alpinus auga tankiomis pagalvėlėmis. Žiedai alyviniai su kiek šviesesnėmis žiotimis. Labai panašus į jį nepaprastai gausiai stambokais, rausvai violetiniais žiedais apsipilantis P.davidsonii. P.newberryi ssp.sonomensis – vos 10 cm ūgio, smulkiais lapeliais, tačiau palyginti stambokais, raudonai violetiniais, po kelis kekėje, žiedais.
P.procerus var.formosus taip pat glaudžiasi prie žemės, kompaktiškus savo žiedynus su 8–10 smulkių mėlynų žiedelių išdrįsdamas kilstelti į vos 10 cm aukštį. Jo var.tolmiei formos žiedynai kiek ilgesni; be to, jie dviaukščiai.
Visi penstemonai mėgsta saulę ir sausas, šiltas, apsaugotas nuo vėjų vietas. Dirva jiems turi būti lengva, gerai drenuota ir ne per daug trąši. Dar geriau, jei ji ir silpnai rūgštoka: šarminių dirvožemių šie augalai nemėgsta.
Nesodinkite ir žemose, polaidžio vandens užliejamose vietose. Normaliomis snieguotomis žiemomis penstemonai peržiemoja be vargo, plikus šalčius taip pat iškenčia, o štai šlapios žiemos jiems – tikras išbandymas. Tiesa, net ir smarkiai nukentėję, dažniausiai atsigauna, tik ilgokai būna nedekoratyvūs (nepamirškime, kad dauguma penstemonų rūšių žaliuoja ir žiemą!).
Dauginami kero dalijimu. Šliaužiančios rūšys dažnai ir pačios įsišaknija, bereikia atskirti šakneles turinčius auginius. Gerai auga ir iš sėklų, tik jas prieš išberiant būtina stratifikuoti: nepatyrusiam augintojui tai sunku padaryti. Kerus skirstyti ar persodinti geriau anksti pavasarį, nes rudeniop pajudinti ne taip spėriai prigyja ir gali nukentėti žiemą.
Aukštesnės penstemonų rūšys tinka įprastiems gėlynams. Žemaūgės ar šliaužiančios gražiausiai atrodys alpinariume. Šlapią vasarą penstemonų dekoratyvumą sumažina dažnos liūtys. Jų žiedlapiai gležnoki, nuo drėgmės ištęžta. Žiedai gražiausi saulėtu, šiltu ir sausu metu. Nors drėgmės pertekliaus ir nemėgsta, sunkiai iškenčia sausras – nepamirškime per užsitęsusius vasaros karščius retkarčiais palaistyti.
Giedriaus RUMĖS nuotr.
ŽIEDYNAS: P.procerus var.formosus glaudžiasi prie žemės, kompaktiškus savo žiedynus su 8–10 smulkių mėlynų žiedelių išdrįsdamas kilstelti į vos 10 centimetrų aukštį.