Naujausios
Pensijų kaupimo sistema nėra panacėja, bet tinkama
Lietuvos bankas, atlikęs tyrimą apie antros pakopos pensijų sistemos įtaką gyventojų ir valstybės finansams, priėjo išvadą, kad ji nėra panacėja, tačiau visgi turėtų būti vertinama kaip viena tinkamiausių, teigia Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
Iki trečdalio didesnės pensijos?
„Antros pakopos sistema tikrai nėra panacėja. Kita vertus, negalima sakyti, kad ji turės neigiamos įtakos“, – vakar tyrimo „II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams“ pristatymo metu kalbėjo V. Šapoka.
Jo teigimu, gyventojams aktyviai dalyvaujant antros pakopos pensijų sistemoje galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas antros pakopos pensijų sistemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – teigė jis.
Svarbu laiku įsitraukti
Matematiniu modeliavimu pagrįstas tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15-34 procentais didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į antros pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei septyneri metai.
Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai antros pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 metais sudarytų apie 200 milijonų litų. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 metais antros pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su antra pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.
Valstybei reikės daugiau lėšų
V. Šapoka perspėjo, jog valstybės lėšų poreikis esamai antros pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.
Atliekant tyrimą buvo vertinami pensijų sistemos rezultatai ir lyginami 50 tūkstančių skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
PATARIMAS: Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka: „Svarbu pabrėžti, jog 55 metų ir vyresniems žmonėms tikrai nerekomenduotina pradėti dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje (...) Kuo arčiau pensija, tuo rimčiau reikėtų pasvarstyti, ar nederėtų pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos“. V.Šapokos teigimu, kuo žmogus yra arčiau pensinio amžiaus, tuo palankiau jam yra kaupti pensiją „Sodroje“.