Naujausios
Pelėsis gali sugriauti ir namą
Šiauliuose, Tilžės gatvės raudonų plytų namų kvartale, gyvenantis šiaulietis Deividas yra apraizgytas rūpesčių, kaip išnaikinti bute įsiveisusį pelėsį. Butą jis įsigijo paėmęs 80 tūkstančių litų banko kreditą keturiasdešimčiai metų. Pelėsis tapo neišvaromu „įnamiu“. Gali būti, kad jis kenkia ne tik šio buto savininkui, bet ir visam namui.
Laimutė Zimkienė
redakcija@skrastas.lt
Naikino chemikalais
Vieno kambario 37 kvadratinių metrų bute net šildymo sezono metu jaučiama drėgmė: specialus drėgmės sugėriklis su aktyvių druskos kristalų tabletėmis per parą „sugeria“ apie 150 — 200 gramų vandens. Šeimininkas turi įsigijęs ir elektrinį oro valytuvą, tačiau bute vis vien jaučiamas nemalonus pelėsių kvapas. Butas — penkiaaukščio namo trečiame aukšte, kampinis.
„Šiaulių kraštui“ Deividas pasakojo, kad į dvi kambario sienas ir lubas įsimetusį pelėsį bandė išnaikinti nepigiai kainavusiais cheminiais purškalais, po to planavo šiltinti sienas iš vidaus ir remontuoti butą. Planus sugriovė pažįstamas remonto darbų meistras. Pamatęs kampe išsikerojusį parazitinį grybą, jis šeimininkui patarė buto neremontuoti. Pelėsis, esą, atsiradęs dėl išorinių namo sienos pažeidimų, todėl gali purkšti kambario sienas cheminiais preparatais ar šiltinti jas iš vidaus, — pelėsis vėliau ar anksčiau vėl išlįsiąs.
Spintos — kambario viduryje
Bute keturių durų drabužių spinta nuo pelijančio kampo dalimis atitraukta į kambario vidurį. Jau nebe pirmas mėnuo, kai kambarys šitaip užgriozdintas.
Viena iš pelėsinio grybo pažeistų buto sienų yra lauko, kita — vidaus, už kurios kaimynų butas.
Pelijančios kambario sienos — priešais sieną su langu.
„Tikrai nežinau, kaip toliau elgtis, — skėsčioja rankomis Deividas. — Baigti purkšti sienas cheminiu preparatu? Kviestis kitus meistrus ir remontuoti butą? Ieškoti ekspertų, kurie objektyviai įvertintų pastato sienų konstrukciją ir pasakytų, ar sienos pelija dėl nepakankamo buto vėdinimo, ar dėl išorinių pastato pažeidimų? Kiek tai kainuotų?“.
Už butą su pelėsiu — 80 tūkstančių litų
Įsigijęs butą už banko paskolą — 80 tūkstančių litų — Deividas manė, kad jam labai pasisekė. Butas buvo geroje vietoje, priklauso daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, suremontuotas, nedidelis, bet erdvus, šiuolaikiškas. Senoji šeimininkė, išsikraustydama iš buto, paliko nenaujų, bet dar geros būklės baldų. Jauno žmogaus gyvenimo pradžiai viskas pravertė.
Į lentynas kampinėje spintos dalyje, šonu prisiglaudusioje prie laukinės kambario sienos, buvo sudėti vasaros sezono drabužiai ir nenaudojama patalynė. Tas spintos duris šeimininkas varstė rečiau, todėl vieną kartą jas atidarius padvelkė nemalonus kvapas: spintos siena rasojo, drabužiai buvo pradėję pelyti.
„Tą kartą istorija su pelėsiu baigėsi gana sėkmingai, — prisimena Deividas. — Išorinėje namo sienoje su tėvais pastebėjome tarp plytų einantį plyšį ir apie tą vietą šlapiuojantį didelį plotą. Parodėme jį bendrijos pirmininkui, kuris pripažino, kad pelėsis bute galėjo atsirasti dėl išorinės pastato sienos pažeidimų. Buvo nutarta bendrijos lėšomis užlopyti tarp plytų einančią siūlę.“
Draudikai kaltino netinkamą vėdinimą
Deividui nerimą kėlė draudimo bendrovės ekspertų akte parašyta išvada, jog buto siena pelijanti dėl netinkamo vėdinimo, o dėl to neva kalti plastikiniai langai, neturintys mikroventiliacinės sistemos. Draudimo išmokos dėl patirtų nuostolių buto šeimininkas negavo.
Nepraėjus nė pusmečiui siena vėl pradėjo šlapiuoti, o ant jos augti pelėsinis grybas.
„Pelėsiniai grybai žaibiškai dauginosi — nuo laukinės kambario sienos “perlipo“ ant vidinės ir lubų. Ploviau, purškiau, bet pelėsis labai gajus — tik pranyksta ir vėl lenda,“ — pasakoja buto šeimininkas.
Deividas vėl kreipėsi pagalbos į pažįstamą statybininką, remonto darbų meistrą. Jis, pamatęs juodąjį grybą savo akimis, — buvo atviras: šiltinimas nepadės sunaikinti pelėsio. „Jeigu meistras būtų sutikęs remontuoti butą, vien už statybines medžiagas dviem sienoms būčiau paklojęs netoli tūkstančio litų,“ — sako Deividas.
Pelėsis ardys namo sieną
Nuo pelėsių kenčia ir kiti tos pačios namo laiptinės gyventojai. Deividas sako, kad vien savo jėgomis jis negali išsiaiškinti priežasties, gal būtina susirūpinti visai bendrijai.
„Šiaulių kraštas“ kreipėsi konsultacijos į vienos gerai Lietuvoje žinomos vėdinimo įrangos gamyba užsiimančios įmonės inžinierių. Jis sutiko apžiūrėti butą.
„Problemos šaknys — ne vėdinimas ar netinkama langų konstrukcija“, — sakė inžinierius, norėjęs likti neįvardintu.
Jeigu pagrindinė priežastis būtų blogas vėdinimas, tai šlapiuotų visa siena, o ne vienas kampas. Kadangi butas vėdinamas, atidarinėjant langus, tai pelėsis pirmiausia turėjo įsiveisti prie lango, tačiau prie lango jo nėra, nėra ir ant kitų kambario sienų, virtuvėje ar vonioje.
„Nesu statybininkas, tačiau kiekvienam žmogui turėtų būti aišku: apšiltinus sieną — rasos taškas tik pasislepia sienos viduje. Kai lauke bus minusinė temperatūra, o viduje šilta, pelėsis negailestingai ardys namo sieną, ir, jei sienai buvo lemta kažkada nugriūti, tai po apšiltinimo iš vidaus ji nugrius kokiais keturiais dešimtmečiais anksčiau.“
Ekspertizės kaina didelė
O jeigu dėl neišnaikinamo pelėsio kalta pastato konstrukcija? Ar gyventojas gali prisikviesti kompetentingus ekspertus, kad šie atliktų ekspertizę, parašytų teisingą įvertinimo aktą, kuriame juodu ant balto matytųsi ir kaltininkas? Tai aktualu ir Deividui, kuris iki pensijos mokės pelijančio buto paskolą, ir gyventojams, norintiems kada nors savo butą parduoti.
Pastatų ekspertizės paslaugas atliekančios privačios įmonės vadovas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad atliekant pastato konstrukcijos įvertinimo tyrimus, reikalinga brangi įranga ir medžiagos.
„Į mus kreipiasi pagalbos ir pavieniai gyventojai, tačiau išgirdę kainas, paslaugų dažniausiai atsisako,“ — neslepia realybės ekspertų įmonės vadovas. Startinė ekspertizės paslaugų kaina — 1500 litų be PVM.
Autorės nuotr.
PELĖSIS: Pelėsius kambario kampe šiaulietis naikina jau trejus metus.
„ALPINISTAI“: Išnaikinti pelėsiniai grybai vėl atsirado po kelių mėnesių ir nuo laukinės kambario sienos (dešinėje) “perlipo“ ant vidinės ir ant lubų.
SIENA: Prieš trejus metus pastato siena buvo lopyta dėl išorinių pažeidimų.
Komentarai
Bendrija žada problemos nepalikti
Kęstutis Pauliukevičius, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkas:
— Bendrija turės apsvarstyti, kaip išorinę namo sieną izoliuoti nuo drėgmės ir apšiltinti iš lauko pusės.
Prieš trejus metus gyventojo bute sienos pelijo dėl pastato sienos defektų. 2007 metais gruodžio mėnesį UAB „Stogo šlaitas“ hermetizavo pastato sienos tarppanelines siūles ir impregnavo blokus vandenį atstumiančiu skysčiu. Už darbus bei medžiagas, įskaičiuojant ir autokeltuvo eksploatavimą, sumokėjome 850 Lt.
Gali būti, kad pastato sieną tvarkysime šiais metais.
Pelėsis kenkia ir sveikatai
Janina Tamošiūnienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja:
— Pelėsių grybeliai — tai mikroskopiniai augalai parazitai, kurių sporos pernešamos oru, drėgnose ir šiltose patalpose greitai dauginasi bei formuojasi kolonijomis. Subrendusios sporos nuo mažiausio skersvėjo sklando ore ir patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta bei greitai augina naują pelėsio koloniją.
Pelėsiai išskiria į aplinką daug nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų.
Žmogus, atsidūręs patalpose, kuriose yra pakankamas kiekis pelėsių, gali jausti ne tik nemalonų jų kvapą. Per kvėpavimo takus į žmogaus organizmą patekusieji alergenai gali sukelti astmą, alerginį bronchitą ir netgi plaučių uždegimą. Kai kurių toksinų poveikis gali būti ir kancerogeninis, tai reiškia, sukelti vėžinius susirgimus.
Pelėsis turi būti naikinamas, todėl labai svarbu kuo skubiau pašalinti jų atsiradimo priežastis. Reikalinga gera patalpų ventiliacija — per langus, duris, ištraukiamoji — buitinėse ir pagalbinėse patalpose. Santykinis oro drėgnumas neturėtų viršyti 60 procentų.
Patalpas reikia nuolat valyti, pelėsio pažeistus paviršius valyti cheminėmis antipelėsinėmis priemonėmis, įsigyti drėgmės surinkiklius.
Žinoma, pelėsis pelėsiui nėra lygus. Jeigu patalpose yra pažeisti tokie plotai, kaip minėtu atveju, — tai jau nebe vieno žmogaus problema. Žmogui turėtų padėti valstybinių statinių priežiūros institucijas arba bendrija, kuriai jis priklauso.
Tikrinami viešosios paskirties objektai
Josana Motiejauskaitė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja:
— Mūsų skyriaus užduotis — atlikti kontrolę viešos paskirties objektuose, kur lankosi daug žmonių ar kurių produktais (paslaugomis) naudojasi nemažai vartotojų: asmens sveikatos priežiūros, švietimo, stacionarios globos ir slaugos įstaigose, maisto gamybos įmonėse, baseinuose, pirtyse, saunose, sporto klubuose ir t. t. Plovinius dėl pelėsio turime paimti kartą per metus pagal iš anksto sudarytą planą. Radę pažeidimus — atsakingus asmenis įspėjame, po to atliekame grįžtamąją kontrolę. Pasitaiko atvejų, kai randame nesusitvarkiusių ir po įspėjimo. Tuomet skiriama nuobauda: nuo 20 Lt iki 200 Lt —–fiziniams asmenims, nuo 20 iki 500 Lt — įmonėms.
Praėjusiais metais iš aštuoniolikos patikrintų miesto sporto klubų septyniuose klubuose įrangos arba patalpų priežiūra neatitiko higienos normų reikalavimų.
Laimutės Zimkienės nuotr.