Naujausios
Pavasariški lapkričio pokštai
Lapkričio pabaigoje darželiuose tebežydėjo serenčiai ir šilokai, žiedus krovė forzitijų krūmai. Gėlininkai nuėmė eglišakius nuo senokai uždangstytų rožių krūmų: laukia vis naujų gamtos stebuklų.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Žiedus skleidžia forzitija
Sukrautas rožės pumpuras, nuo žemės pasistiebusi daugiametė saulutė, geltonus nedrąsius žiedelius bandantis išskleisti forzitijos krūmas — tikras stebuklas šiuo metų laiku.
Neįprastus lapkričio gėlynus miesto pietinio mikrorajono kiemuose „Šiaulių kraštui“ parodė vienos daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė.
„Forzitija — vienas iš pirmųjų pavasarį pražystančių krūmų, — sakė ponia Valerija. — Geltonais žiedais jis apsipila balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, ir tik žiedams nužydėjus, išsiskleidžia lapai.“
Bendrijos pirmininkė labai nustebo pamačiusi geltonus žiedelius: „Forzitija man — pavasario simbolis. Kaip snieguolės, žibutės, krokai. Tik ar augalui gerai, kad jis taip ilgai “neužmiega“, “painioja“ metų laikus, du kartus per metus žydi?“
Tarp nukritusių lapų — baltuojančios plukės
Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja Rimanta Vainorienė matė dar didesnį gamtos pokštą — spalio pabaigoje ant Migonių piliakalnio (Pasvalio rajonas) žydinčias lieknąsias plukes. Pavasarinėmis gėlėmis buvo nusėtas visas sausas piliakalnio šlaitas.
„Tai — retas reiškinys. Buvo keista matyti baltus plukės žiedus tarp nukritusių rudens lapų. Augalas įprastinėmis sąlygomis žydi balandžio — gegužės mėnesiais. Auga sausesnėse vietose, pamiškėse, upių bei ežerų šlaituose, retuose pušynuose ir miško aikštelėse, jų aptinkama lengvos sudėties dirvožemiuose. Kas paskatino plukes sužydėti dar kartą ir tokiu vėlyvu metu, atsakyti sunku. Gal po sausos vasaros didesnė nei įprastinė drėgmė ir “užsitęsęs“ šiltas ruduo?“
Anksti pavasarį pražystantys gumbasvogūniniai augalai: krokai, scylės, snieguolės, tulpės, narcizai šiuo metu yra ramybės būsenoje ir žiedų nerodo.
Šilokai dar nepakąsti šalnų
R. Vainorienės nuomone, nėra didelio stebuklo, jog tokį vėlyvą rudenį nenurudo žolė, brinksta medelių pumpurai, žydi pavasariniai ir vasariniai augalai. Jeigu ruduo būna šiltas, daugelis augalų pražysta pakartotinai. Dabar šilta ir drėgna, oro temperatūra panaši, kaip pavasarį, ir augalams sunku „užmigti“.
„Forzitija geltonais žiedais neapsipils, ir pavasario nepaskelbs, — ramina botanikė gamtos pokštų gluminamus žmones. — Sužydės vos vienas kitas žiedelis, kad, užėjus šalčiui augalas spėtų pasirengti žiemai — “užmigti“ ir ilsėtis iki pavasario.“
Dar mažiau reikėtų jaudintis dėl baltai žydinčios daugiametės saulutės. Tai, pasak R. Vainorienės, nereikli gėlelė, kuri pradeda žydėti balandį ir žydi iki rudeninių šalnų.
Šiuo metu dar galime rasti žydinčių serenčių ar kitų vienamečių gėlių, nes nuo lengvų šalnų augalai nenukentėjo. Vilkpupė (dažnai vadinama tiesiog šiloku) — vasaros pabaigoje ir rudenį žydintis augalas. Tik jų žydėjimas, kaip ir kitų augalų, dėl šilto rudens užsitęsė — didelių šalnų, kurios galėjo pakąsti žiedus, dar nebuvo.
Derlius buvo gausus
Raudonskruosčiais vaisiais apkibusios obelų šakos ir uogomis aplipę šaltalankių krūmai, R. Vainorienės manymu, yra visiškai normalus reiškinys šiltą, nors ir vėlyvą rudenį.
„Šiemet daug kas nenusiėmė viso obuolių derliaus — jis buvo gausus, o menkos šalnos nenuskintų obuolių nesušaldė, obuoliai nenukrito nuo šakų. Šaltalankio uogų paukštukai nenurinko. Dar nėra sniego, šalčio, ir maisto paukščiams pakanka, — paaiškino R. Vainorienė.
ROŽĖ: Tie, kas neuždangstė rožių krūmų eglišakiais, lapkričio pabaigoje dar galėjo džiaugtis rožių žiedais.
PLUKĖ: Spalio pabaigoje žydinčios lieknosios plukės — pavasariškas rudens pokštas ir maloni staigmena gamtos žinovams.
Rimantos VAINORIENĖS nuotraukos
SAULUTĖS: Daugiametė nereikli gėlelė pradeda žydėti balandžio mėnesį ir žydi iki rudeninių šalnų.
SERENČIAI: Atsparūs klimato permainoms augalai dar nesulaukė stiprių šalnų.
ŠILOKAS: Vasaros pabaigoje ir rudenį žydintis augalas puošia darželius ir atėjus kalendorinei žiemai.
DERLIUS: Šiemet daug kas nenusiėmė viso obuolių derliaus — jis buvo gausus.
ŠALTALANKIS: Surasti žėrintį šaltalankio krūmą nesunku net lapkričio ūkanose.
Laimutės ZIMKIENĖS nuotraukos
SPECIALISTĖ: Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja Rimanta Vainorienė sako, kad vėlyvą rudenį antrąkart pražystantys augalai nėra retas reiškinys.
Nuotr. iš redakcijos archyvo