Naujausios
Paskutinis nuosmukio etapas?
Nekilnojamojo turto agentai tikina: būstų kainos tebekrenta, tačiau jau baigia pasiekti tokią ribą, kai pardavinėti būstų neapsimokės. Vieni viliasi, kad šis ruduo galėtų būti jau paskutinis nuosmukio etapas, kiti — kad nuosmukis gali tęstis ir metus, ir trejus. Nusivylę pirkėjai sunkmetį ketina išlaukti butus nuomodami.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Kainos tebekrenta
„Būstai Šiauliuose nuo metų pradžios pigo vidutiniškai apie 30 procentų, kai kurie — dar daugiau“, — tvirtina Linas Juozaitis, agentūros “Oberhaus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas. Anot jo, senos statybos dviejų kambarių butą pietiniame Šiaulių rajone galima nupirkti už 80 tūkstančių litų ir pigiau. Būstai perkami su vienintele sąlyga — kad kainuotų žymiai pigiau rinkos kainos. Jei už butą prašoma 100 tūkstančių litų, vadinasi, realu jį parduoti už 75 tūkstančius litų.
kol kas, anot L. Juozaičio, stipriai (iki dviejų kartų) į apačią važiuoja ir individualių namų kainos. Pavyzdžiui, neseniai Aukštelkėje naujos statybos su daline apdaila namą, kuris anksčiau buvo pardavinėjamas už 450 tūkstančių litų, pavyko parduoti tik už 250 tūkstančių.
Greit riba
„Manau, rudenį, kai prasidės šildymo sezonas ir kai užsipildys nuomininkų niša, būstų kainos dar gali pakristi, gal net pasiekti 60 000 litų už dviejų kambarių butą ribą. Tendencijų kilimui kol kas nematyti, tačiau šis ruduo gali būti paskutinis nuosmukio etapas“, — svarsto L. Juozaitis.
Jis spėja, kad būstų kainos Šiauliuose neturėtų nukristi žemiau 50— 60 tūkstančių litų už dviejų kambarių butą. „Tai riba, kurią peržengus, jau verta imti paskolą iš banko ir mokėti kas mėnesi po 300-400 litų mokesčio, vietoj to, kad butą nuomotum“, — dėsto L. Juozaitis agentūros specialistų skaičiavimus.
„Manau, tai bus paskutinis ruduo“, — pranašauja ir turto vertintoja Gražina Garuolienė. Anot jos, nemažai klientų apskritai sustabdė būstų pardavimą. “Jei kainos dar ir kris, tai prieš šildymo sezoną, o jei pasaulinės rinkos stabilizuosis, tuoj pat stabilizuosis ir nekilnojamojo turto rinka. Manau, rudenį pradėsime kvėpuoti“, — prognozuoja turto vertintoja.
Pirkėjai laukia, kol pardavėjai išalks
„Šiuo metu rinkoje — visiška ramybė, parduoti objektus įmanoma tik pusvelčiui, dabar perkami tik sklypai ir “degantys“ butai“, — tvirtina Rasa Rojienė, agentūros “Landsale“ Šiaulių skyriaus vadovė. Agentūra, anot R. Rojienės, jau yra pardavusi dviejų kambarių butų už 50 000 litų. Sandorių už 100 000 litų beveik nebebūna. Anot pašnekovės, pirkėjai laukia dar mažesnių kainų. Kita vertus, žmonės ir teturi sukaupę tiek pinigų — 30 000 -50 000 litų. O skolintis nebesiryžta.
„Perspektyvos miglotos. Pardavėjai nusivylę, o pirkėjai sako: nupirksime dar pigiau, kai nebeturės ką valgyti“, — tvirtina “Landsale“ vadovė. Anot jos, praktiškai niekas butų ir nebeparduoda. Užtat dabar populiarėja nuoma.
Vieno— dviejų kambarių butą galima išnuomoti už 300-400 litų per mėnesį, o už kokybiškus būstus su baldais mokama ir 1000 litų.
Ar skolintis būstui?
Lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį su tuo pat metu pernai, būsto paskolų sumažėjo septynis kartus. Tačiau bankai pinigus skolina. Tiesa, su didesnėm garantijom ir už didesnes palūkanas. Skolintis ar ne, litais ar eurais, fiksuotomis ar ne palūkanomis?
„Bankai pinigus skolina, žmonių lūkesčiai protingi ir saikingi, o negarantuoti savo ateitimi žmonės nuo būsto paskolų susilaiko“, — teigia Jūratė Gumuliauskienė, “Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
Jos žodžiais, pasiskolinti pinigų būstui šiuo metu gali klientai, kurie perka būstą sau, kurie turi gerą skolinimosi istoriją, kurie bendradarbiauja su banku (perveda pajamas, naudojasi kitais produktais) ir kurie užtikrinti dėl savo šeimos galimybių bei finansinių perspektyvų.
Pasiryžusiems šiuo sunkiu laikotarpiu imti būsto paskolas, finansų ekspertė primygtinai siūlo: įsipareigojimų vykdymui kas mėnesį skirti ne daugiau 40 procentų šeimos pajamų, juodai dienai būti sukaupus pinigų bent trims mėnesiams, apdrausti įkeičiamą turtą ir, pageidautina, apsidrausti gyvybės draudimu.
Fiksuotos ar ne, litais ar eurais?
Kokias palūkanas — fiksuotas ar kintamas — rinktis, anot J. Gumuliauskienės, niekas nesiryš patarti. Fiksuotas palūkanas gali rinktis tik besiskolinantys eurais. „Jas geriau rinktis tiems klientams, kurie jaučia didesnę įtampą šeimos biudžete“, — pataria J. Gumuliaukienė ir perspėja neapsigauti — fiksuotos palūkanos jokiu būdu nereiškia, kad per visą paskolos laikotarpį klientas sumokės mažiau palūkanų.
Nors pastaruoju metu būsto paskolų palūkanos kiek stabilizavosi, tačiau jos išlieka pakankamai aukštos. Įvairiuose šalies bankuose šiuo metu šešių mėnesių kintamos palūkanos svyruoja nuo 12,06 iki 14,36 procento litais ir nuo 3,73 iki 6,53 procentų eurais.
„Žmonių noras skolintis yra eurais, nes iš tiesų tarp paskolos litais ir eurais palūkanų yra didžiulis atotrūkis“, — “Šiaulių kraštui“ teigė Andrius Vilkonsas “DnB Nord“ banko atstovas ryšiams su visuomene. Be to, palūkanos eurais per pastaruosius metus krito, todėl žmonės, paėmę paskolas eurais, dabar moka kur kas mažesnes, nei anksčiau, įmokas.
Tačiau konfidencialiai bankininkai dažnai pataria paskolas eurais imti žmonėms, eurais gaunantiems ir pajamas. Nors Vyriausybė kalba, kad litas išsilaikys, tačiau devalvacijos rizika išlieka, o jos atveju grąžinti paskolą eurais esą gali būti per didelė našta.
RIBA: Nuo metų pradžios Šiauliuose būstų kainos krito dar iki 30 procentų. Dviejų kambarių butai jau parduodami ir už 50 000— 60 000 litų. Nekilnojamojo turto agentai tvirtina — tai jau ribinė kaina.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RAMYBĖ: „Šiuo metu rinkoje — visiška ramybė, parduoti objektus įmanoma tik pusvelčiui, dabar perkami tik sklypai ir “degantys“ butai“, — tvirtina Rasa Rojienė, agentūros “Landsale“ Šiaulių skyriaus vadovė.
BANKAS: „Bankai pinigus skolina, žmonių lūkesčiai protingi ir saikingi, o negarantuoti savo ateitimi žmonės nuo būsto paskolų susilaiko“, — teigia Jūratė Gumuliauskienė, “Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
Šiaulių krašto archyvo nuotr.