Naujausios
Parduoti žemę užsieniečiams – parduoti Lietuvą
Kelmės rajone, Graužų kaime, gyvenantis jaunas ūkininkas Ričardas Vaičiulis neseniai pirko 13 hektarų žemės. Rinkos kaina tose vietose – 7 – 8 tūkstančiai litų. Jam teko pakloti po 14 tūkstančių litų už hektarą. Žemė pabrango dėl didelės vietos ūkininkų konkurencijos ir dėl galimybės parduoti žemę užsieniečiams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pirmuosius hektarus padovanojo tėvas
Ričardui Vaičiuliui – 24 metai. Mokyklą baigęs vaikinas nė minutės nedvejojo dėl profesijos. Taps agronomu. Dar besimokydamas dvyliktoje klasėje užegistravo savo ūkį.
Tuomet mišrų augalininkystės ir mėsinių galvijų ūkį turintis jo tėvas Algis Vaičiulis padovanojo 20 hektarų. Perleido ir kelis nuomojamus plotus. Jaunas ūkininkas užsėjo apie 50 hektarų plotą.
Šiandien, baigęs agronomijos studijas A.Stulginskio universitete, Ričardas dirba 60 hektarų žemės ir nuolat plečia savo valdas. Tačiau plėstis nėra taip paprasta. Aplink nemažai stambių ūkininkų. O žemės trūksta.
Ričardą kalbinome javų lauke, esančiame jau visai kitoje Kukečių seniūnijoje, nuo namų nutolusiame daugiau kaip 20 kilometrų. Vidutinis atstumas tarp atskirų jauno ūkininko laukų – apie 23 kilometrai.
Užsieniečių korta
Neseniai Kelmės apylinkių seniūnijoje gyvenantis Ričardas pirko 13 hektarų žemės Vaiguvos seniūnijoje. Mokėjo po 14 tūkstančių litų už hektarą. Nors rinkos kaina šioje vietoje – 7 – 8 tūkstančiai už hektarą žemės.
Tačiau šeimininkas nenusileido. Mokėk tiek, kiek prašo arba parduos kitam ūkininkui. Nepirks lietuvis, parduos užsieniečiui. Žemės pardavėjai jau iš anksto muša užsieniečių korta.
„Blogai, jeigu pradėsime pardavinėti savo žemę užsieniečiams, – sako R.Vaičiulis. – Jeigu ir nebūčiau ūkininkas, sakyčiau, kad tai blogai. Tas pats, kas parduoti valstybę. Ką reiškia užsieniečiui nupirkti hektarą žemės? Juk jis gauna keturgubai didesnes tiesiogines išmokas negu Lietuvos ūkininkas. Gali mokėti brangiau. Vien iš išmokų tie hektarai netruks atsipirkti.
O Lietuvos ūkininkai nepajėgs su ateiviais konkuruoti. Ką darys ateities jauni žmonės, norintys gyventi kaime? Jau ir mums ūkininkauti nėra patogu. Laukai keliose seniūnijose. Dideli atstumai suryja daug dyzelino. Kartais į kitas seniūnijas tenka važiuoti per miesto centrą. Kai kur keliai susiaurinti. Su didžiule technika sunku išvažiuoti.“
Be kaimo neįsivaizduoja gyvenimo
Ričardas Vaičiulis be kaimo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Kai studijavo universitete, kiekvieną savaitgalį grįždavo namo. Kaip pats sako, šventai laikydavosi šio principo, nes rūpėjo savas ūkis, reikėjo padėti tėvams ir tiesiog patinka būti kaime.
Vyresnioji Ričardo sesuo gali apsieiti be žemės. Ji pasirinko miestą. O Ričardas kitokio savo gyvenimo neįsivaizduoja.
„Aš nuo ketverių metų sėdėjau prie traktoriaus vairo, – mena. – Tėvas įjungia pirmą pavarą ir važiuoju iš lėto per lauką, o darbininkai renka akmenis.“
Kai tėvai nusipirko kombainą, Ričardas niekam nepatiki šios technikos. Ir savo, ir tėvų javus nukulia pats.
Nuo šešiolikos metų vaikinas jau dalyvaudavo artojų varžybose. Yra pelnęs prizinių vietų.
Pasak jauno ūkininko, daugelio Kelmės rajono ūkininkų sūnūs taip pat kabinasi į žemę, kuria savo ūkius.
Jiems kaip ir Ričardui patinka gyventi kaime. Čia jie suranda ne tik darbą, gryną orą, erdves, bet ir pramogų. Antai Ričardas mėgsta važinėtis keturračiu. Turi draugų, kurie taip pat žavisi šituo sportu.
Derlius – kaip pernai
Pirmieji ūkininkavimo metai Ričardui nebuvo sėkmingi. Savo žemę apsėjo rapsais. Bet gamta iškrėtė šunybę. Praūžė škvalas. Pusę pasėlių išguldė. Tačiau nesėkmė vaikino neišgąsdino ir neatėmė ūpo ūkininkauti.
Dabar jaunas ūkininkas augina kviečius, kvietrugius, rapsus. Dėl sėjomainos pakaitalioja kultūras.
Šių metų derlius Ričardo laukuose panašus kaip pernai. Sako, negali nei labai džiaugtis, nei skųstis. Prikūlė maždaug po septynias tonas grūdų iš hektaro.
Dalį laukų jaunas ūkininkas tręšia mineralinėmis trąšomis, dalį mėšlu, nes tėvas laiko mėsinių galvijų.
Tėvų ir vaikų kooperacija
Jaunam žmogui ūkininkauti šalia 380 hektarų žemės dirbančio tėvo – lengviau. Prieš keletą metų gavęs paramą tėvas nusipirko naują modernų kombainą „Case“. Ūkyje trys geri traktoriai.
Kaip jaunas ūkininkas pasinaudojęs įsikūrimui skirta Europos parama, Ričardas pirko 150 tūkstančių litų kainuojančią sėjamąją. Ūkininkaujantys tėvas ir sūnus turi visą reikalingiausią techniką.
Pasak Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Juozo Rimkaus, dėl technikos panašiai kooperuojasi daugelis ūkininkaujančių tėvų ir sūnų. Iš maždaug penkių tūkstančių Kelmės rajono ūkininkų apie dešimtadalis – jaunų. Didelė dalis jų ūkininkauja drauge su tėvais.
Tačiau pernai ir šiemet jaunieji ūkininkai jau negalėjo pasinaudoti parama, nes lėšos pasibaigusios. Teks laukti kito etapo.
Autorės nuotr.
DŽIAUGSMAI: Nors per javapjūtę teko dirbti po keliolika valandų, jaunas ūkininkas Ričardas Vaičiulis džiaugėsi gyvenimu kaime ir galimybe ūkininkauti.
KOOPERACIJA: Ričardas Vaičiulis dirba nauju, prieš keletą metų pirktu, tėvo kombainu. Jis pats pirko sėjamąją, kuri aptarnauja abu ūkius.
TURTAS: Ričardas Vaičiulis sako, jog žemė – lietuvio turtas, jo darbo vieta, jo namai. Parduoti žemę užsieniečiams būtų neprotinga.
BRANGYMETIS: Kai kuriose seniūnijose žemės kaina gerokai prašoko normalią rinkos kainą – hektaras kainuoja po 14 tūkstančių litų.