Naujausios
Pardavėjomis tapo moksleivės
Viename iš Šiaulių prekybos centrų veikiančioje saldainių parduotuvėje už prekystalio stovi būsimo pardavėjos — Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) Prekybos ir verslo skyriaus moksleivės. Pasak eksperimento iniciatorių, viena — stovėti šalia pardavėjos, kita — būti pardavėja. Tai bus ne butaforinė praktika.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Profesija nenusivylė
Projekto trukmė — metai. Įvertinus rezultatus, bus nuspręsta, ar jis bus tęsiamas.
Praktiką atlieka dvylika moksleivių, jų darbo pamaina — penkios valandos. Parduotuvė veikia įprastu laiku — nuo 10 ryto iki 20 valandos vakaro, dirba ir savaitgalį. Atlyginimai „pardavėjoms“ nėra numatyti, bet už gerą darbą galbūt bus skirta premija ar paskatinimas.
„Nelengva diena, slegia atsakomybė. Nemažai klientų, kurie ateina pasižvalgyti. Nenusivylėme pasirinkta profesija“, — sako pirmakursės Domantė Remeikaitė ir Marytė Valterytė. Iki šiol tikroje parduotuvėje ir su tikru kasos aparatu merginos nebuvo dirbusios.
Praktikos mokytoja Birutė Prišmantienė, turinti didelį prekybos darbo stažą, merginoms patarė būti drąsesnėms. Mokytoja džiaugiasi, kad pirma diena praėjo sklandžiai, o pirkėjų buvo supratingi. Buvo klientų, kurie grįžo.
„Iš karto atsiprašau klientų — kad nepyktų, jei drebės merginų rankos. Mokykloje yra parduotuvė, bet ten praktiką tik žaidžiame. O čia susiduriama su realiu pirkėju, realia konsultacija, asortimento išmanymu, realiais pinigais ir realia atsakomybe“, — sako B. Prišmantienė.
Realus darbas
Su ŠPRC Prekybos ir verslo skyriumi UAB „Rūta“ pradėjo bendradarbiauti prieš kelerius metus. Pasak Algirdo Gluodo,“Rūtos“ direktorius, moksleiviai įmonėje mokėsi gamybiniuose cechuose. Šiemet nutarta imtis naujo bendradarbiavimo etapo.
Eksperimentą verslininkams pasiūlė ŠPRC Prekybos ir verslo skyriaus vedėja Renata Veršinskienė. A. Gluodas su pasiūlymu sutiko.
ŠPRC raštiškai įsipareigojo prisiimti materialinę atsakomybę už produktus. Moksleiviai parduoda gautus produktus, įneša pinigus, o „Rūta“ moka parduotuvės nuomos mokestį.
„Visą turtą jiems patikėjome — be pasitikėjimo nieko nebūtų“, — teigia A. Gluodas.
Patas direktorius ne vienerius metus vadovavo Smalininkų tarybiniam ūkiui — technikumui, kur prekyba ir mokymas buvo susieti. „Remontuodavome realius variklius, važiuodavome į realias praktikas Gorkio srityje. Realus darbas ir imituojanti praktika — skirtingi dalykai“. A. Gluodas įsitikinęs, kad merginoms įgyta patirtis padės ateityje.
Ateities planuose — praktika Pieno bare, kur galėtų patirties semtis padavėjai barmenai, virėjai.
Pasirengimo spragos
Šiaulių Prekybos pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška mano, kad tokia iniciatyva turėtų plėstis, nes praktika ir mokymasis vienu metu yra pats efektyviausias būdas: išmokti dirbti be darbinių įgūdžių yra neįmanoma.
„Į tokius projektus galėtų įsijungti gamybinės įmonės, nes gamyboje reikalingi nauji kvalifikuoti darbuotojai. Skundžiamasi, kad jauną žmogų, atėjusį į darbą, reikia iš naujo mokyti. Mokyklos neturi reikiamos įrangos praktikai, tad įmonės galėtų pasiūlyti įrangą arba bent leisti su ja dirbti“, — mano A. Jonuška.
PREKYBA: Praktiką atliekančios merginos saldainių pardavė ir Šiaulių Prekybos pramonės ir amatų rūmų generaliniam direktoriui Alfredui Jonuškai.
PASIRINKIMAS: Domantė Remeikaitė po pirmos darbo dienos nenusivylė pasirinkta profesija.
IŠBANDYMAS: ŠPRC Prekybos ir verslo skyriaus praktikos mokytoja Birutė Prišmantienė sako, kad merginos parduotuvėje susiduria su realia atsakomybe.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.