Naujausios
PRAEITIES ŽENKLAI
Palikimas keliavo per šimtmetį
Aukštelkėje (Šiaulių r.) gyvenančio Vytauto Gulbino rankos paliečia jau gerokai per šimtą metų skaičiuojančius daiktus: arklio pakinktus, medinius lagaminus, roges, vežimą, audimo stakles ir kitus tėvelio paliktus turtus. Iš vaikystės atlydėjusių daiktų išmesti ar sunaikinti nekyla ranka.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Saugoma atmintis
Ponas Vytautas plačiai atstumia daržinės duris. Ant sukaltos pakylos po stogu sudėti šimtmetį menantys daiktai, kuriais dirbo ar naudojosi ne tik jo tėveliai, bet ir seneliai. Vyras ima po vieną ir šypsodamasis pasakoja apie kiekvieną daiktą, jo paskirtį.
„Pamenu iš vaikystės net kalvį, pas kurį kaustė šiuos ratus. Išmesti ranka nekyla, tai ne tik atmintis apie tėvelius, bet ir prieš daugiau nei šimtą metų buvusių daiktų istorija. Dabar žmonės net nežino, kaip atrodė ir kam buvo naudojami tokie daiktai“, – sakė senų daiktų savininkas.
Pasilipęs kopėčiomis ant pakylos rankomis perbraukia senovinį vežimą, ant kurio sudėlioti pakinktai, pavalkai, balnelis, senovinės metalinės svarstyklės su svarsčiais.
Parodo, išeiginius – šventinius arklių pakinktus ir darbinius, dar vienus „jau sovietinių laikų“, kurie ne tokie stiprūs ir kokybiški, kaip „anie, senelių“.
Daiktus dėlioja atsargiai, saugodamas, vis pabrėždamas, kad tai rankų darbo, senoviniai, kurių paskirties jaunimas nė nežino.
Slėpti nuo kolūkių
„Kelintų metų galėtų būti šie daiktai? Tėvelis gimė 1895, o mama – 1904 metais, o jie susituokė 1923 metais ir nuo tų laikų šie daiktai keliavo su jais, o paskui man liko“, – sakė V. Gulbinas.
Parodo šventinius nekaustytus „ratukus“, kuriuos tekėdama gavo jo mama kaip pasogą. Juos padarė mamos brolis stalius.
Tarybiniais metais senoviniai tėvelių daiktai buvo slepiami pas patikimus kaimynus, kad nebūtų paimti kolektyviniam naudojimui į kolūkį. Buvo sukalta slaptavietė ir namuose smulkesniems senoviniams namų apyvokos daiktams saugoti nuo pašalinių akių.
Pasilipęs dar aukščiau šeimininkas ištraukia geležinius įrankius mediniais aptrupėjusiais kotais – iš eigulio pirktuose namuose atrado senovinių miškininkų darbo įrankių, kuriais buvo ne tik matuojama mediena, bet ir nugramdomi, surenkami spygliuočių sakai.
Atiduotų muziejui
Daržinėje ponas Vytautas praskleidžia ir ten saugomus turtus: audimo staklės, keletas medinių kubilų alui gaminti, statinių, mediniai kelioniniai lagaminai.
„Kai tėvelio brolis susiruošė į kariuomenę, pasigamino kelioninį lagaminą iš medžio, odinė rankena buvo pritaisyta. Iš pradžių iškeliavo į Stalingradą, vėliau į Murmanską, su juo ir sugrįžo“, – pasakojo palikimą išsaugojęs vyras.
Prie senojo kareiviško lagamino ilsisi dažytas plonesnis ir mažesnis medinis lagaminas, kurį imdavo į netolimas keliones.
Ponas Vytautas prisipažįsta, kad vaikams tokie turtai nereikalingi, norėtų palikimą pasiūlyti muziejininkams, kurie įvertintų ir išsaugotų per šimtmetį keliavusius daiktus.
Jono TAMULIO nuotr.
TURTAI: Prie senovinio vežimo sudėtos ir sukabintos įvairios arklių kinkymo priemonės, kurias senelis Vytautas parodo savo anūkui.
ŽVANGUČIAI: Aukštelkiškis Vytautas Gulbinas saugo tėvų paliktus senovinius ūkyje naudotus daiktus, vienas iš jų – pavalkų žvangučiai, kurie būdavo uždedami per iškilmingas progas, važiuojant į bažnyčią.
ĮRANKIAI: Spygliuočių nusakinimo įrankiai.
PRIMUSAS: Išsaugotas primusas kiaulėms svilinti. Prietaiso viduje būdavo dedama anglių, sukant rankenėlę pro groteles pliūptelėdavo ugnis.
LAGAMINAS: „Kelioninį lagaminą iš medžio pasigamino dėdė, kuomet buvo pašauktas tarnauti“, – sakė Vytautas Gulbinas.
STAKLĖS: Daržinės palėpėje saugiai padėtos audimo staklės.
SVIESTMUŠĖ: Horizontali sviestmušė buvo naudojama V. Gulbino tėvelių namuose.