Naujausios
Palikimas – notaro naudai
Palikimas kartais būna pelningas ne paveldėtojams, o notarui, sudariusiam paveldėjimo teisės liudijimą. Šiaulių rajono gyventoja Rūta Petrauskienė ir jos artimieji už palikimo dokumentų sutvarkymą paklojo daugiau nei paveldėjo turto.
Teisininkai komentuoja: tokių situacijų pasitaiko dažnai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Kiekvienam – po lygiai
Aukštelkės kaimo gyventoja R. Petrauskienė pasakojo, kad po motinos mirties namiškiai pasitarė ir nusprendė mamos santaupų – 300 litų banko sąskaitoje – nedraskyti dalimis.
Nutarta savos palikimo dalies atsisakyti, ją perleidžiant vienai iš seserų. Toks apsisprendimas, artimųjų nuomone, turėjęs apsimokėti finansiškai, nes reiktų mokėti už notaro paslaugą.
Nuvykę į vieną Šiaulių notarų biurą, giminaičiai notarui tokią valią ir išdėstė.
Tačiau teisininkas paveldėtojams akcentavęs, jog galimybės atsakyti savo turto dalies, ją perleidžiant sesers naudai, nėra.
„Mirusioji turėjo ne vieną vaiką, todėl jos paliktos santaupos turi būti dalijamos kiekvienam po lygiai“, – notaro pasakytus žodžius prisiminė R. Petrauskienė.
Mokesčių daugiau nei palikimo
Šiandien visi trys paveldėtojai jau turi teisę 300 litų padalyti po šimtinę.
Tačiau artimuosius piktina mokesčiai, kuriuos teko pakloti kiekvienam motinos santaupų paveldėtojui už dokumentų sutvarkymą.
Teigiama, kad išlaidos – po 86 litus notarui, dar keliasdešimt litų bankui – viršijo kiekvieno paveldėtojo paveldėtą sumą. O kur dar kelionės iš rajono į Šiaulius ir atgal?
„Jei paveldėjimo dokumentas būtų tvarkomas vieno paveldėtojo vardu, iš paveldėtos sumos būtų likę apie 200 litų, – paskaičiavusi aukštelkiškė. – Dabar 300 litų tarsi išmėtyti pavėjui – tiesiai notarui į rankas.“
Skundus nagrinėja Notarų rūmai
Su pašnekovės ir jos giminaičių paveldėjimo teisės liudijimus sudariusiu Šiaulių notaru „Šiaulių kraštui“ pasikalbėti nepavyko.
Lietuvos notarų rūmų atstovas viešiesiems ryšiams Aleksandras Matonis informavo, kad paveldėjimo dokumentus forminęs notaras pagal Notariato įstatymą neturi teisės komentuoti atliktų notarinių veiksmų, net ir tokiu atveju, kai situacija kelia abejonių dėl jo atliktų veiksmų teisėtumo.
„Notaras privalo saugoti notarinių veiksmų paslaptis, antraip jo atžvilgiu gali būti iškelta drausmės byla“, – teigė Notarų rūmų atstovas.
Skundus dėl notarų elgesio nagrinėja Notarų rūmai, o notarinių veiksmų atlikimo teisėtumo klausimus – teismai.
Disponuoti palikimu galima
T. Petrauskienės nusiskundimus komentuoja Notarų rūmų teisininkai.
– Kiekvienas įpėdinis, turintis teisę paveldėti, palikimą gali priimti, bet gali ir jo atsisakyti.
Gali būti, kad į notarą kreipėsi asmenys ir informavo, kad jie nori atsisakyti palikimo savo sesers naudai. Palikimo atsisakymas kito asmens naudai buvo galimas iki 2001 metų liepos 1 dienos. Po šios dienos, įsigaliojus Civilinio kodekso naujajai redakcijai, nebegalima palikimo atsisakyti kieno nors naudai – palikimą įpėdinis arba priima, arba jo tiesiog atsisako.
Jeigu iš trijų mirusiojo įpėdinių vienas įpėdinis palikimą priima, o du jo atsisako, visą turtą paveldi palikimą priėmęs įpėdinis.
Paveldėtoja gali tapti valstybė
Notarų praktikoje, teigiama Notarų rūmų parengtame atsakyme, gana dažnai pasitaiko atvejų, kai paveldėti būna nuostolinga, pavyzdžiui, dėl mažos paveldimų lėšų sumos ar turto vertės, mirusio asmens skolų.
Jei paveldėtojai nujaučia, kad priimti palikimą bus nuostolinga, jie gali atsisakyti jį priimti, ir tuomet paveldėtoja taps valstybė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAVELDĖJIMAS: Įgyti paveldėjimo dokumentą kartais gali kainuoti daugiau negu paveldėta turto. Toks sandoris naudingas tik notarui.