Naujausios
AKTUALUS INTERVIU
Pajamas tirpdo tirpstantis darbuotojų skaičius
Prasta mokesčių surinkimo situacija daro įtakos visoms gyvenimo sritims. Specialistai nurodo daug priežasčių, kodėl nacionalinio biudžeto nepapildo planuotas mokesčių kiekis. Kokia padėtis Šiaulių apskrityje?
Į „Šiaulių krašto“ klausimus atsako Virginija PABRĖŽIENĖ, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja.
Vietoj šešėlio — etatų mažinimas
— Kalbama apie verslo traukimąsi į šešėlį, į „pilkąją zoną“. Ar pastebite tokių tendencijų apskrityje, kuo jos reiškiasi?
— Daugiau kaip prieš dvejus metus Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija viena pirmųjų šalyje metė iššūkį atlyginimų „vokeliuose“ dalytojams. Deja, anuometinės ir šiandieninės situacijos daugeliu atžvilgių net nelygintinos. Analizuojame, kas vyksta, ir drąsiai galime pasakyti, kad bent jau įmonės nėra linkusios rizikuoti ir trauktis į šešėlį.
Šiemet iki trečiojo ketvirčio pabaigos mokesčių mokėtojais buvo registruota daugiau juridinių asmenų nei pernai. Deja, apie fizinius asmenis to negalima pasakyti.
— Ar galima teigti, kad šešėlis didėja?
— Visų ekonominių veiklų Šiaulių apskrityje 2009 metų antrojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis vidutiniškai 223 litais (14 procentų) didesnis nei 2008 metų antrąjį ketvirtį. O jeigu palyginsime to paties laikotarpio vidutinį darbuotojų skaičių, matysime priešingą vaizdą: šiemetinis apskrities visų ekonominių veiklų vidutinis darbuotojų skaičius yra 11 procentų mažesnis. Beveik visur, išskyrus statybą, kasybą ir karjerų ekspolatavimą, atlyginimai netgi augo — 13 procentų, tačiau mažėjo vidutinis darbuotojų skaičius — 11 procentų. Darome išvadą, kad įmonės, užuot traukusios į šešėlį, rinkosi etatų mažinimą.
Kalbant apie verslo traukimąsi į šešėlį, „pilkąją zoną“, kaip jūs sakote, būtina pasakyti, kad iki šiol Lietuvoje nėra atliktas kompleksinis šešėlinės ekonomikos vertinimas.
Kasmet tam tikros žinybos atlieka rinkos dalyvių apklausas, kurių rezultatais bandoma nustatyti šešėlinės ekonomikos tendencijas. Tačiau tokie tyrimai neatskleidžia viso šešėlinės ekonomikos masto. Daugeliu atvejų terminas „šešėlinė ekonomika“ ir pačių tyrėjų, ir respondentų yra suprantamas nevienareikšmiškai.
Valstybinė mokesčių inspekcija šešėlinę ekonomiką nagrinėja per mokesčių administravimo prizmę. Tiriama tokia ekonominė veikla, apie kurią valstybės institucijos neturi reikiamos informacijos ir ji lieka nežinoma visuomenei todėl, kad ekonomikos dalyviai vengia mokėti mokesčius, nuslėpdami veiklos pajamas, taip pat su darbo santykiais susijusias pajamas, nesilaiko įstatymų nustatytų standartų — minimalaus darbo užmokesčio, socialinės darbo apsaugos normatyvų ir panašiai. Vengiama reikalavimo registruoti ekonominę veiklą, nepateikiama duomenų oficialioms institucijoms, taip pat ir kitais neleistinais būdais siekiama išvengti arba sumažinti mokėtinus mokesčius.
— Ką rodo jūsų patikrinimai ir analizė?
— Analizuodami dabartinę situaciją ir turimus duomenis, galima daryti išvadą, kad su šešėline ekonomika sietinų reiškinių daugėja. Tai patvirtina ir stebėjimo rezultatai: per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2008 metais, vien mokestinių patikrinimų buvo 18 daugiau, priskaičiuota suma padidėjo 3 milijonais 268 tūkstančiais litų, o po mokestinių tyrimų, nors kiekybiškai jų mažiau buvo, nustatyta neatitikimų suma padidėjo 166 tūkstančiais litų.
Kalbėdami apie smulkųjį verslą, galime pažymėti, kad per devynis šių metų mėnesius Šiaulių apskrityje buvo išduota daugiau kaip 6000 verslo liudijimų mažiau nei per tą patį pernykštį laikotarpį.
Tarp gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, vis aiškesnis ir aštresnis nepakantumas nesąžiningai konkurencijai. Apie tai apskrites gyventojai vis dažniau prabyla, pateikdami informacijos. Turime visuomenei gerai žinomą pasitikėjimo telefoną — 1882.
Šešėlis — ne išeitis. Piktybinių pažeidėjų yra mažuma. Stebėdami, analizuodami situaciją, matome, kad daugiausia tai — į sudėtingą situaciją patekę verslininkai, kuriems trūksta apyvartinių lėšų ir jie kažkaip bando išgyventi. Norinčiam išlikti, stengiamės padėti. Turime tam tikrų galimybių ir būdų.
Viena iš išeičių — mokestinės paskolos
— Ar padaugėjo prašančių atidėti mokesčių mokėjimą? Ko praštytojai gali tikėtis?
— Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, stebėdama mokesčių mokėjimą, lėtėjant ekonomikos tempams, bei analizuodama mokesčių vengimo tendencijas, nustatė, jog aktualiausia problema, su kuria susiduria verslininkai, — apyvartinių lėšų trūkumas.
Norėdamas padėti dėl šių lėšų trūkumo, mokesčių administratorius teikia vadinamąsias mokestines paskolas, kai, mokesčių mokėtojui paprašius, jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas arba išdėstomas tam tikromis dalimis, taip išvengiant beviltiškos finansinės situacijos.
Yra galimybė mokesčių mokėtojo prašymu, remiantis protingumo kriterijumi, sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą. Nuo metų pradžios iki lapkričio 10 dienos gauti 278 mokesčių mokėtojų prašymai dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo bei priverstinio išieškojimo veiksmų netaikymo. Iš pernykščių 38 prašymų 20 buvo gauta paskutinį 2008 metų ketvirtį. Nuo metų pradžios sudaryta 119 mokestinių paskolos sutarčių, iš jų su juridiniais asmenimis sudarytos 54 sutartys, o su fiziniais asmenimis — 65 sutartys. Aštuoniolika atvejų priimti sprendimai neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino.
— Kokiam terminui mokesčiai gali būti atidėti?
— Mokesčių administratorius vertina prašomą atidėti arba išdėstyti mokesčių sumą, įmonės finansinę būklę, nagrinėja visą reikalingą informaciją. Mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidedamas ar išdėstomas nuo kelių mėnesių iki 3— 5 metų. Priimant šiuos sprendimus, atsižvelgiama ir į biudžetinių įstaigų bei organizacijų įsiskolinimą šiems mokesčių mokėtojams.
„Veža“ PVM
— Kokius mokesčius dabar surinkti sunkiausia?
— Per devynis mėnesius į Šiaulių apskrities nacionalinį biudžetą (valstybės ir savivaldybių biudžetus sumokėti mokesčiai) buvo sumokėta 2 procentais mažiau nei planuota arba 17 procentų mažiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį.
Didžiausią neigiamą įtaką pajamų surinkimui turi gyventojų pajamų mokesčio sumažėjimas: sumokėta 23 procentais mažiau nei 2008 metais tuo pačiu laikotarpiu. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukoms neigiamos įtakos turėjo nedarbo augimas ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas. Šiemet spalio 1 dienai nedarbo lygis (bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų) Šiaulių apskrityje buvo 10,2 procento, o pernai tuo metu — 3,1 procento.
Didžiausias mokesčių mažėjimas užfiksuotas statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityse. Didžiausias sumokėtų mokesčių padidėjimas per devynis mėnesius buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse.
Sumažėjo ir pelno mokesčio pajamos. Bet pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas iš ženkliausių biudžeto pajamose. Jo Šiaulių apskrityje surinkta 3,6 milijono litų arba 2 procentais daugiau nei pernai per 9 mėnesius arba 3 procentais daugiau nei planuota.
Žemės mokestis — banke, pašte, internetu
— Rajonų gyventojai klausia — kodėl žemės mokesčio negalima sumokėti pašte arba banke?
— Žemės mokesčio administravimo taisyklėse nurodoma, kad žemės mokestis gali būti sumokamas ir bankuose (įskaitant internetu), ir paštuose. Jokiuose šį mokestį reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad mokėti žemės mokestį internetu galima tik sudarius sutartį su Mokesčių inspekcija. Jokių sutarčių su inspekcija sudarinėti nereikia.
Beje, šiemet, taupant valstybės lėšas, žemės mokesčio mokėtojams, sudariusiems su Mokesčių inspekcija dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį (EDS vartotojams), žemės mokesčio deklaracijos buvo pateikiamos tik elektronio deklaravimo sistemoje. Paštu jos nebuvo siunčiamos. Tiems, kurie minėtų sutarčių nėra sudarę, buvo siunčiami įprastiniai vokai su informacija apie mokėtiną žemės mokestį, turimus sklypus bei taikytas lengvatas.
Kalbėjosi Petras BALČIŪNAS
SITUACIJA: Virginija Pabrėžienė, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja nedramatizuoja mokesčių surinkimo situacijos.
Šiaulių AVMI nuotr.