Naujausios
Nuo vaikystės rankdarbių pasaulyje
Joniškio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Bendraamžiai“ režisieriaus padėjėja Rasa Ripskienė, kiek save pamena, visada laisvą valandėlę kažką turėdavo rankose: virbalus, vąšelį, adatą, juosteles ar vilnos pluoštelius. Septynerių metų išmokusi megzti, rankdarbių pasaulio taip ir nebeapleido, net ir važiuodama į teatro išvykas pasiima siūlų. Paskutiniai penkeri metai daugiausia skirti papuošalams.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Su papuošalais dalyvauja mugėse
Rasą Ripskienę jau kelintus metus galima pamatyti Joniškyje organizuojamame kalėdiniame prekymetyje: saldaturgyje, skaistaturgyje, šeškaturgyje. Ir šiemet ant jos prekystalio išdėlioti papuošalai traukė pirkėjų dėmesį.
Tai įvairiaspalviai – ryškūs ir tamsūs, sodrūs ir pasteliniai, – klasikinių, griežtų, vienodai pasikartojančių arba chaotiškų junginių darbai. Kiekvienas – pagal potencialaus pirkėjo skonį.
Žmonės „prie meno“ labiau vertina netikėtas, keistas formas, tikslesni, pragmatiškesni dažniausiai nori klasikinių, dailių derinių, kuriuose aiškiai gali įžvelgti tvarką, – sako autorė.
Moterys sukiojosi prie gražiadarbės stalo, matavosi apyrankes, vėrinius, auskarus, apžiūrinėjo seges – vabalus, drugelius, varliukus (pastarieji ypač mėgstami vaikų ir paauglių).
Pamatė televizijos ekrane
Moteris papuošalų gamyba iš sutažo juostelės ir įvairių akmenukų, karoliukų susidomėjo prieš penkerius metus.
„Pirmiausia per televiziją pamačiau žinių pranešėją, pasidabinusią dailiu papuošalu. Sustabdžiau kadrą ir apžiūrėjau. Po dviejų trijų mėnesių pasirodė šios technikos aprašymai rankdarbių žurnaliukuose. Pamėginau sau pasigaminti – patiko“, – prisimena R. Ripskienė.
Vėliau moteris ėmė gaminti daugiau, prekiauti mugėse. Bet draugams, brangiems žmonėms ne vieną jau padovanojo, iš anksto įsiklausiusi, išgirdusi, kokią spalvą žmogus mėgsta, o paskui pasiūliusi išsirinkti ką nors iš tos spalvos dirbinių.
Sutažo juostelę Rasa siuva valu, kad tvirtai laikytųsi, ir ne po vieną kartą. Tuo pačiu metu prisiuva ir karoliukus bei akmenukus.
„Nemoku dirbti su antpirščiu, nepatogu. Tad mano pirštai subadyti“, – juokiasi joniškietė.
Plastmasinių karoliukų ji nenaudoja. Iš pradžių pamėgino, bet pastebėjo, kad jų spalva greitai nusitrina.
Kai kurios apyrankės pradedamos kurti nuo centro, kai kurios – nuo krašto.
Užsakymai nuo 13-os metų
Anksčiau papuošalus siuvo iš atlaso. Suvingiuodavo, susukdavo rožių žiedelius, kuriuos pritvirtindavo prie atlaso juostelės – štai ir kaklo papuošalas. Tačiau atsirado panašiai kuriančių, tapo nebeįdomu. Darė ir iš veltinio, bet šią techniką taip pat įvaldė daug moterų, buvo, kas gamino panašiai.
„Nemėgstu kopijuoti, todėl ieškau kažko naujo, bandau padaryti kitaip“, – sako Rasa.
Mezgimas, nėrimas – irgi mėgstami užsiėmimai. Pirmąją pynelę ir gėlytę vąšeliu nerti ją pamokė kaimynė, kuri sužavėjo savo darbo greičiu. Rasai patikdavo ją stebėti, atrodydavo, kad tiesiog akyse gimsta naujas darbas. To karto ir pakako, kad užsikabintų.
„13-os metų jau turėjau užsakymų. Vieną atsimenu labai gerai. Nėriau kiauraraštes juodas pirštines su lapeliais vienai piršlienei“, – pasakoja joniškietė.
Būdama mokinė ji 3–4 metus lankė darbščiųjų rankų būrelį Moksleivių namuose. Nuo 9 klasės pasuko į „Bendraamžių“ teatrą, į kurį, jau suaugusi, grįžo prieš 20 metų.
Norėtų išmokti baldus atnaujinti
Režisūros studijuoti Rasa nebandė, nes buvo brangios neakivaizdinės studijos, tad moteris juokauja, baigusi režisieriaus Arvydo Butkaus, kurio padėjėja dirba, universitetą.
Kuo toliau, tuo daugiau visko reikėjo augantiems vaikams. Juos moteris taip pat apmezga nuo galvos iki kojų. Tiesa, sūnui vienu metu nesinorėjo rankų darbo rūbų. Tačiau išvykęs į Vilnių studijuoti fotografijos, vėl prisiminė nagingas mamos rankas, nes tarp jaunuolių tapo madingi labai storų siūlų susagstomi megztiniai.
Kai reikėjo šilko skarelės, nusipirko šilko medžiagos ir ją dažė. Vieną padarė sau, kitą – dovanai.
„Man viskas įdomu. Dar norėčiau baldus atnaujinti. Ne dekupažu, bet šlifuoti, perlakuoti naujomis spalvomis“, – atskleidžia moteris, galvojanti kada nors surengti savo darbų parodą.
Rasos Ripskienės namuose dažnai kvepia ir kepiniais. Ji ruošia įvairius skanėstus, tortus, ypač mėgsta juos gaminti vasarą, kai darže ir sode dera uogos. Juokauja, kad mielai neišeitų iš virtuvės, todėl ji namuose ir sujungta su svetaine, kad dar ir kitus matytų.
Duoną moteris kepa jau ketverius metus. Bičiulė kartą davė raugo, nuo tada kas šeštadienį arba sekmadienį namai ja kvepia.
Autorės nuotr.
PAPUOŠIMAS: Rasa papuošia ne tik savo šeimą, bet ir keturkoję Lilę padabina kaspinėliu.
APYRANKĖS: Apyrankės iš sutažo juostelių ir karoliukų traukia akį.
AUSKARAI: Ilgi auskarai tiks ir kasdienai, ir prie šventinio rūbo.
SUKNELĖ: Šią dailią suknelę Rasa mezgė savo dukrai.
DĖŽUTĖS: Šias papuošalams ir įvairioms smulkmenoms skirtas dėžutes moteris pasigamino ir apmezgė prieš daugelį metų, bet išsaugojo ir naudoja iki šiolei.