Nuo kapinių paminklų iki dailių skulptūrų

Nuo ka­pi­nių pa­mink­lų iki dai­lių skulp­tū­rų

Kal­ne­lio kai­me (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ve­nan­tis ak­mens meist­ras Jo­nas Srū­gys sa­vo darbš­čių ran­kų kū­ri­niais ne­si­gi­ria, nors grakš­čios, tar­si gy­vos jo skulp­tū­ros ke­liau­ja į di­džiuo­sius Lie­tu­vos mies­tus, puoš­da­mos pri­va­čius kie­mus bei baž­ny­čių šven­to­rius, iš­ve­ža­mos į Lat­vi­jos sos­ti­nę Ry­gą. Ak­men­ta­šys skai­čiuo­ja jau su­kū­ręs ma­žiau­siai 50 skulp­tū­rų. O jo nau­jos idė­jos rei­ka­lin­gos ir ka­pi­nių pa­mink­lų ga­min­to­jams, jis dir­ba grei­tai ir dai­liai, sa­ko: tur­būt kas ant­ras pa­mink­las Kal­ne­lio kai­me jo pa­ties iš­pjau­tas ir pie­ši­niais iš­rai­žy­tas.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Dar­bai iš­kart bu­vo pa­ste­bė­ti

Iš dul­kė­se pa­sken­du­sių dirb­tu­vių į die­nos švie­są Jo­ną Srū­gį iš­tem­pė jo ko­le­ga ža­ga­rie­tis vi­suo­me­ni­nin­kas ir me­džio meist­ras Ed­mun­das Vai­čiu­lis. Pa­da­rė tai ne­tie­sio­giai, per jo dar­bus – ak­me­ni­nius gry­bu­kus, ežiu­ką, srai­gę – ku­riuos, at­va­žia­vęs į so­dy­bą, pa­ts su­rin­ko ir nu­ve­žė į Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­ju­je su­reng­tą ra­jo­no tau­to­dai­lės dar­bų pa­ro­dą. Nau­jas var­das iš­kart su­ži­bo, Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Šiau­lių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė Lai­ma Kel­me­lie­nė jo dar­bus pa­žy­mė­jo rau­do­nais lip­du­kais, reiš­kian­čiais, kad jie at­rink­ti į re­gio­ni­nę Šiau­lių ap­skri­ties pa­ro­dą.

Jo­nas Srū­gys sa­ko, kad jam rek­la­mos ne­rei­kia, nes ži­nia apie darbš­tų meist­rą sklin­da iš lū­pų į lū­pas. Dar­bų, už­sa­ky­mų jis tu­ri la­bai daug, vos spė­ja su­ktis. To­dėl, sa­ko, sa­vo so­dy­bos ne­ga­li skulp­tū­ro­mis pa­puoš­ti. Vos at­si­ran­da koks „laiš­ka­ne­šys“ ežiu­kas ar srai­gė prie pa­što dė­žu­tės, kas nors to­kio už­si­gei­džia.

„Gry­bu­kai, srai­gės, ežiu­kai – tin­ka­mos do­va­nos, tu­rin­tiems že­mės skly­pą prie na­mų pa­puoš­ti. To­dėl daž­nas už­si­sa­ko to­kį ga­mi­nį. Jei­gu ne žmo­nos Žyd­ru­tės pra­šy­mai, sa­vo kie­me gal nė vie­nos skulp­tū­rė­lės ne­tu­rė­tu­me“, – at­vi­rau­ja darbš­tus ir kū­ry­bin­gas vy­ras, ku­riam, anot jo pa­ties, nie­ko ne­reiš­kia per die­ną ar po­rą to­kią ne­di­de­lę puoš­me­ną pa­ga­min­ti. O įvai­riau­sių for­mų, dy­džių pa­mink­lų per tą pa­tį lai­ką jis iš­pjau­na net še­šis.

„Pa­da­rau nau­jus es­ki­zus, pa­skui žiū­riu, kad jie jau po vi­są Lie­tu­vą ke­liau­ja ir, ra­tu apė­ję, at­gal su­grįž­ta per nau­jus už­sa­ky­mus“, – sa­ko Kal­ne­lio kai­mo gy­ven­to­jas.

Lat­vė lie­tu­viš­ku vei­du

Jo su­kur­tos skulp­tū­ros puo­šia Nau­jo­sios Ža­ga­rės baž­ny­čios šven­to­rių, ke­liau­ja į Vil­nių, Klai­pė­dą, Ry­gą. Iš Ka­re­li­jos juo­do ar­ba Suo­mi­jos bal­to gra­ni­to su­kur­ti an­ge­lai, rū­pin­to­jė­liai, o kiek švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Jė­zaus Kris­taus skulp­tū­rų iš­pjau­ta, iš­dai­lin­ta... Tik ma­žą­sias kie­mo puoš­me­nas – vėž­liu­kus, srai­ges ir ki­tus gy­vius – jis ku­ria iš pa­pras­tų Lie­tu­vos lau­kų rie­du­lių.

„Skulp­tū­ros tu­ri sa­vi­tus bruo­žus, ne­ga­mi­nu vie­no­dų. Kar­tą už­sa­ko­vai iš Lat­vi­jos pa­pra­šė su­kur­ti lat­vę mo­te­rį, ap­si­ren­gu­sią tau­ti­nių mo­ty­vų rū­bais. Iš ke­tu­rių to­nų ak­mens bal­to gra­ni­to fi­gū­ra at­ro­dė pui­kiai, bet jos vei­dą pa­da­riau lie­tu­viš­ką. Ne­no­riu nie­ko įžeis­ti, bet lie­tu­vės mo­te­rys man at­ro­do gra­žes­nės. Pas­ta­būs klien­tai iš­kart su­mo­jo, kad kaž­kas ne taip, bet jie bu­vo ru­sai, tad dėl ma­no imp­ro­vi­za­ci­jos ne­prie­kaiš­ta­vo,“ – šmaikš­čiai pa­sa­ko­ja Jo­nas Srū­gys.

Vy­ras sa­ko: jei ne­rei­kė­tų iš­lai­ky­ti au­gan­čios šei­mos, ku­rio­je – trys paaug­liai, – ga­lė­tų kur­ti tik sa­vo ma­lo­nu­mui. Da­bar rei­kia ir duo­ną už­dirb­ti, to­dėl daug lai­ko išei­na šli­fuo­jant pa­mink­lus. O juk ak­mens meist­ras mo­ka ir gra­žiai pieš­ti. Na­muo­se ant sie­nų ka­bo žmo­nos ir vi­sų vai­kų su­kur­ti po­rtre­tai.

13-me­tis sū­nus Ro­mas taip pat tu­ri ga­bu­mų me­nui, dar­be­lius lip­do iš mo­lio. Žmo­na Žyd­ru­tė ir­gi tu­ri įvai­rių idė­jų, pa­vyz­džiui, iš pa­dan­gos su­kū­rė pa­pū­gą.

Į me­nus lin­ko nuo vai­kys­tės

Į dai­lę Ši­lu­tė­je užau­gęs J. Srū­gys bu­vo lin­kęs nuo vai­kys­tės. Tai pa­ste­bė­ju­si ma­ma po aš­tuo­nių kla­sių sū­nų iš­siun­tė mo­ky­tis me­ni­nio granito–marmuro ap­dir­bi­mo spe­cia­ly­bės į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą Klai­pė­do­je.

Po tre­jų me­tų, įgi­jęs spe­cia­ly­bę, jis ga­vo pa­sky­ri­mą į Links­mu­čių (Pak­ruo­jo ra­jo­nas) pa­mink­lų dirb­tu­ves, o po ka­riuo­me­nės jau ak­me­nis pa­mink­lams skal­dė Jo­niš­kio bui­ti­nio ap­tar­na­vi­mo kom­bi­na­tui pri­klau­siu­sio­je įmo­nė­je.

Jau­nam meist­rui nie­kas ne­no­rė­jo leis­ti kal­ti rai­džių ar ko­kių vi­jok­lių „rai­ty­ti“, ta­čiau jis dir­bo taip spar­čiai, kad su­ge­bė­da­vo tais lai­kais neį­si­vaiz­duo­ja­mai di­de­lę al­gą – 500 rub­lių – už­si­dirb­ti.

1982 me­tais vy­ras nu­spren­dė iš bui­ti­nio išei­ti ir ne­tru­kus įkū­rė in­di­vi­dua­lią įmo­nę. Tuo pa­čiu me­tu dar įsi­dar­bi­no me­lio­ra­ci­jo­je, o vė­liau – Jo­niš­kio ug­nia­ge­sių tar­ny­bo­je, kur 16 me­tų bu­vo sar­gy­bos vir­ši­nin­kas.

Kai įmo­nėms su­griež­tė­jo rei­ka­la­vi­mai, jis nu­spren­dė dirb­ti pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­mą.

Elekt­ri­nis kam­pi­nis šli­fuok­lis, kal­tai, plak­tu­kai – kas­die­niai jo įran­kiai, ku­rių, šie­met 60-me­tį švę­sian­tis vy­ras, ne­ke­ti­na iš ran­kų pa­leis­ti. Ak­muo, nors ir sun­kiai pa­si­duo­dan­tis ap­doroji­mui, jam mie­las. Be to, – il­gaam­žis, tad su­kur­ti dar­bai iš­liks il­gai.

Au­to­rės nuo­tr.

Jo­nas Srū­gys sa­ko, kad ak­muo jam pa­tin­ka, nes yra il­gaam­žė me­džia­ga.

13-me­čio Ro­mo mo­lio dar­be­liai ro­do, kad sū­nus taip pat ga­bus me­nui.

Žmo­na Žyd­ru­tė ir­gi tu­ri įvai­rių idė­jų, pa­vyz­džiui, iš pa­dan­gos su­kū­rė pa­pū­gą.

Šis gry­bu­kas so­dy­bo­je, anot ak­mens meist­ro, tu­ri konk­re­taus jo pa­žįs­ta­mo žmo­gaus vei­dą.

Elekt­ri­nis kam­pi­nis šli­fuok­lis – pa­grin­di­nis Jo­no Srū­gio dar­bo įran­kis.

Jo­no Srū­gio vel­niu­kas tau­to­dai­lės dar­bų pa­ro­do­je Jo­niš­ky­je.

Ši tau­to­dai­lės dar­bų pa­ro­do­je de­biu­tuo­jan­čio Jo­no Srū­gio su­kur­ta srai­gė iš­kart bu­vo at­rink­ta į pa­ro­dą Šiau­liuo­se.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Jo­nas Srū­gys jau ne­sus­kai­čiuo­ja, kiek yra su­kū­ręs ak­me­ni­nių an­ge­lų.

Ak­mens meist­ro iš Kal­ne­lio dar­bai iš­ke­lia­vę iš dirb­tu­vių pa­puo­šė ne vie­ną šven­to­rių.