
Naujausios
Nuo kapinių paminklų iki dailių skulptūrų
Kalnelio kaime (Joniškio rajonas) gyvenantis akmens meistras Jonas Srūgys savo darbščių rankų kūriniais nesigiria, nors grakščios, tarsi gyvos jo skulptūros keliauja į didžiuosius Lietuvos miestus, puošdamos privačius kiemus bei bažnyčių šventorius, išvežamos į Latvijos sostinę Rygą. Akmentašys skaičiuoja jau sukūręs mažiausiai 50 skulptūrų. O jo naujos idėjos reikalingos ir kapinių paminklų gamintojams, jis dirba greitai ir dailiai, sako: turbūt kas antras paminklas Kalnelio kaime jo paties išpjautas ir piešiniais išraižytas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Darbai iškart buvo pastebėti
Iš dulkėse paskendusių dirbtuvių į dienos šviesą Joną Srūgį ištempė jo kolega žagarietis visuomenininkas ir medžio meistras Edmundas Vaičiulis. Padarė tai netiesiogiai, per jo darbus – akmeninius grybukus, ežiuką, sraigę – kuriuos, atvažiavęs į sodybą, pats surinko ir nuvežė į Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje surengtą rajono tautodailės darbų parodą. Naujas vardas iškart sužibo, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos pirmininkė Laima Kelmelienė jo darbus pažymėjo raudonais lipdukais, reiškiančiais, kad jie atrinkti į regioninę Šiaulių apskrities parodą.
Jonas Srūgys sako, kad jam reklamos nereikia, nes žinia apie darbštų meistrą sklinda iš lūpų į lūpas. Darbų, užsakymų jis turi labai daug, vos spėja suktis. Todėl, sako, savo sodybos negali skulptūromis papuošti. Vos atsiranda koks „laiškanešys“ ežiukas ar sraigė prie pašto dėžutės, kas nors tokio užsigeidžia.
„Grybukai, sraigės, ežiukai – tinkamos dovanos, turintiems žemės sklypą prie namų papuošti. Todėl dažnas užsisako tokį gaminį. Jeigu ne žmonos Žydrutės prašymai, savo kieme gal nė vienos skulptūrėlės neturėtume“, – atvirauja darbštus ir kūrybingas vyras, kuriam, anot jo paties, nieko nereiškia per dieną ar porą tokią nedidelę puošmeną pagaminti. O įvairiausių formų, dydžių paminklų per tą patį laiką jis išpjauna net šešis.
„Padarau naujus eskizus, paskui žiūriu, kad jie jau po visą Lietuvą keliauja ir, ratu apėję, atgal sugrįžta per naujus užsakymus“, – sako Kalnelio kaimo gyventojas.
Latvė lietuvišku veidu
Jo sukurtos skulptūros puošia Naujosios Žagarės bažnyčios šventorių, keliauja į Vilnių, Klaipėdą, Rygą. Iš Karelijos juodo arba Suomijos balto granito sukurti angelai, rūpintojėliai, o kiek švč. Mergelės Marijos, Jėzaus Kristaus skulptūrų išpjauta, išdailinta... Tik mažąsias kiemo puošmenas – vėžliukus, sraiges ir kitus gyvius – jis kuria iš paprastų Lietuvos laukų riedulių.
„Skulptūros turi savitus bruožus, negaminu vienodų. Kartą užsakovai iš Latvijos paprašė sukurti latvę moterį, apsirengusią tautinių motyvų rūbais. Iš keturių tonų akmens balto granito figūra atrodė puikiai, bet jos veidą padariau lietuvišką. Nenoriu nieko įžeisti, bet lietuvės moterys man atrodo gražesnės. Pastabūs klientai iškart sumojo, kad kažkas ne taip, bet jie buvo rusai, tad dėl mano improvizacijos nepriekaištavo,“ – šmaikščiai pasakoja Jonas Srūgys.
Vyras sako: jei nereikėtų išlaikyti augančios šeimos, kurioje – trys paaugliai, – galėtų kurti tik savo malonumui. Dabar reikia ir duoną uždirbti, todėl daug laiko išeina šlifuojant paminklus. O juk akmens meistras moka ir gražiai piešti. Namuose ant sienų kabo žmonos ir visų vaikų sukurti portretai.
13-metis sūnus Romas taip pat turi gabumų menui, darbelius lipdo iš molio. Žmona Žydrutė irgi turi įvairių idėjų, pavyzdžiui, iš padangos sukūrė papūgą.
Į menus linko nuo vaikystės
Į dailę Šilutėje užaugęs J. Srūgys buvo linkęs nuo vaikystės. Tai pastebėjusi mama po aštuonių klasių sūnų išsiuntė mokytis meninio granito–marmuro apdirbimo specialybės į profesinę mokyklą Klaipėdoje.
Po trejų metų, įgijęs specialybę, jis gavo paskyrimą į Linksmučių (Pakruojo rajonas) paminklų dirbtuves, o po kariuomenės jau akmenis paminklams skaldė Joniškio buitinio aptarnavimo kombinatui priklausiusioje įmonėje.
Jaunam meistrui niekas nenorėjo leisti kalti raidžių ar kokių vijoklių „raityti“, tačiau jis dirbo taip sparčiai, kad sugebėdavo tais laikais neįsivaizduojamai didelę algą – 500 rublių – užsidirbti.
1982 metais vyras nusprendė iš buitinio išeiti ir netrukus įkūrė individualią įmonę. Tuo pačiu metu dar įsidarbino melioracijoje, o vėliau – Joniškio ugniagesių tarnyboje, kur 16 metų buvo sargybos viršininkas.
Kai įmonėms sugriežtėjo reikalavimai, jis nusprendė dirbti pagal individualios veiklos pažymą.
Elektrinis kampinis šlifuoklis, kaltai, plaktukai – kasdieniai jo įrankiai, kurių, šiemet 60-metį švęsiantis vyras, neketina iš rankų paleisti. Akmuo, nors ir sunkiai pasiduodantis apdorojimui, jam mielas. Be to, – ilgaamžis, tad sukurti darbai išliks ilgai.
Autorės nuotr.
Jonas Srūgys sako, kad akmuo jam patinka, nes yra ilgaamžė medžiaga.
13-mečio Romo molio darbeliai rodo, kad sūnus taip pat gabus menui.
Žmona Žydrutė irgi turi įvairių idėjų, pavyzdžiui, iš padangos sukūrė papūgą.
Šis grybukas sodyboje, anot akmens meistro, turi konkretaus jo pažįstamo žmogaus veidą.
Elektrinis kampinis šlifuoklis – pagrindinis Jono Srūgio darbo įrankis.
Jono Srūgio velniukas tautodailės darbų parodoje Joniškyje.
Ši tautodailės darbų parodoje debiutuojančio Jono Srūgio sukurta sraigė iškart buvo atrinkta į parodą Šiauliuose.
Asmeninės nuotr.
Jonas Srūgys jau nesuskaičiuoja, kiek yra sukūręs akmeninių angelų.
Akmens meistro iš Kalnelio darbai iškeliavę iš dirbtuvių papuošė ne vieną šventorių.