Naujausios
Nuo emigracijos išgelbėjo sraigės
Dvidešimt penkerių Nerijų Katkevičių iš Pakruojo rajono nuo emigranto dalios išgelbėjo sraigės. Prieš porą metų ėmęsis jų auginimo, dabar Nerijus – vieno stambiausių šalyje sraigių ūkio savininkas.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Derliaus realizavimo metas
Nerijus po pusryčių jau nebeskuba į savo sraigyną. Sraigės saugykloje: surūšiuotos ir paruoštos žiemos miegui, kitos – parduoti. Dabar – sraigių realizavimo metas.
Jaunas ūkininkas dažniau dieną pradeda, naršydamas internete, studijuodamas sraigių realizavimo kainas, galimybes, derėdamasis su pirkėjais.
Prieš porą metų N. Katkevičiaus Lauksodyje įsteigtas sraigių auginimo ūkis, pavadintas „Baltic snail“, dabar laikomas patikimu partneriu ir gerai žinomas sraigių patiekalų gamintojams Lietuvoje.
„Šiuo metu svarbiausia sraigėms palaikyti reikiamą temperatūrą, drėgmę. Jos jau nebesimaitina, dauguma užsidarė žiemos miegui“, – apie sraigių vegetacijos periodą saugykloje, kuris trunka beveik iki kovo pradžios, paaiškina Nerijus.
Miegoti susiruošusios sraigės miegos sudėtos į tinklinius maišelius, šie – į medines dėžutes. Taip patogiau jas prižiūrėti, kad nežūtų žiemodamos, o prireikus parduoti – būtų patogu krauti į jų pervežimui skirtą automobilį.
Vaikinui ši žiema – antras sraigių derliaus realizavimo metas. Ėmęsis šio verslo Nerijus nenusivylė. Šiemet parduoti yra paruošęs per 3 tonas maisto pramonei tinkančių sraigių bei veisimui skirtų dviejų rūšių sraigių bandų.
Uždarbis – kaip užsienyje
„Lietuvoje irgi galima uždirbti kaip užsienyje“, – šypsosi Nerijus. Baigęs žemės ūkio mokyklą ir kelerius metus Danijoje dirbęs pas chrizantemų augintoją laukuose ir šiltnamiuose.
„Paskaičiuoju, kiek dirbau užsienio verslininkui ir kiek dabar sau – uždarbis beveik tas pats. Tik kol kas visas gautas pajamas skiriu investicijoms. Čia kaip ir klasikiniame versle – jei viskas klostysis normaliai, atsipirkimo turėčiau laukti po penkerių metų“,– apie savo verslo perspektyvas sako lauksodietis.
Vaikinas pasakoja, kad jis svajojo baigęs žemės ūkio mokyklą studijuoti universitete. Tačiau bičiulis pirma pasiūlė važiuoti į užsienį užsidirbti.
Po pirmųjų uždarbiavimo metų Nerijus dar svarstė, skaičiavo, kiek to uždarbio užteks studijuojant, o po trečiojo sezono jau apsisprendė ką sutaupęs investuoti į savo verslą. Nerijus grįžo į Lauksodį, pas tėvus.
„Pamaniau, kad sulaukus keturiasdešimt, reikėtų ir savo kažką turėti“, – sakė vaikinas.
Patarėja buvo mama
Nerijus ilgai svarstė, ko imtis mažame ištuštėjusiame miestelyje: ir Lauksodyje, ir apylinkėse jaunų veiklių žmonių beveik nelikę, dauguma vietinių gyvena iš pašalpų, pensijų, kiti pragyvena iš savo šeimos ūkelių.
Sėdo prie interneto ir ėmė žiūrinėti, kas kuo užsiima.
„Patarėja buvo mama. Ji – daug metų dirbusi pardavėja. Jos patirtis pravertė, todėl tarėmės abu. Ji ir padėjo apsispręsti, kai sumaniau imtis sraigių“, – pasakoja Nerijus.
Prie Katkevičių sodybos beveik pačiame Lauksodžio centre – kiek daugiau nei hektaras nuosavos žemės. Pavasariais Beržtalio užliejamas plotas buvo vienintelė vieta įrengti sraigių auginimo laukus.
O šalia sodybos tėvų nusipirktas senas mūrinis pastatas buvo tinkamas įrengti sraigių saugyklą.
Nerijui beliko nupirkti statybines medžiagas sraigių aptvarams, šiltnamiams, drėkinimo sistemoms įrengti.
Ir dabar jam mama padeda sraiges surinkti, rūšiuoti. Netoliese gyvenanti sesuo užsiima Nerijaus ūkio internetiniu puslapiu ir produkcijos reklama internete.
Nerijus tikisi, kad plečiantis ūkiui ir šeimos nariai jame susikurs nuolatines darbo vietas.
„Sraigininkams reikia reabilituotis“
Nerijus pasakoja, ne iš karto supratęs, kad tarp šalies sraigių augintojų yra ir negarbingų žmonių. Jais patikėjęs, mokėjo didžiulius pinigus, kad išmoktų, pirktų iš jų „sraigių bandas“, tikėdamasis iš jų kontaktų realizuojant produkciją.
„Tik vėliau įsitikinau, kad yra sraigių ūkių, kur visas ūkininkavimo paslaptis atveria be jokių mokesčių ir priima į savo ratą realizuoti užaugintas sraiges“,– patyrimu dalijasi jaunas ūkininkas.
Vaikinas patyrė, kad šiame versle būtinas didelis atsargumas. Esą tarpininkų, kurie stengiasi įtikinti, jog per juos už geriausią kainą galima parduoti sraiges užsienio maisto pramonininkams.
„Tuo patikėję nuostolių turėjo ne vienas sraigių ūkis. Todėl partneriu esu pasirinkęs Lietuvos įmonę, su kuria dėl atsiskaitymų bėdų niekur neteko girdėti“, – netradicinio verslo subtilybes atskleidžia jaunas ūkininkas ir priduria, kad jam svarbiau patikimumas, o ne pavojinga rizika dėl didesnės sraigių supirkimo kainos.
„Lietuvos sraigininkams dar ilgai teks reabilituotis, kad atgautų gerą vardą. Tarp jų buvo žmonių, kurie tikėjosi greito pinigo ne iš savo darbo“, – savo patirtimi pasidalino „Baltic snail“ savininkas.
Sraigių skonio nežino
Nerijus dar nėra ragavęs sraigių mėsos patiekalų, todėl nežino jų skonio.
Tačiau vieną netradicinį delikatesą – sraigių ikrų – jau yra valgęs.
„Kartą paragavęs, nori vėl“, – juokiasi vaikinas, svajojantis dar šiais metais paragauti ir savo augintų sraigių konservų. Jų gamybos liniją ketina paleisti viena šalies įmonė.
Autorės nuotr.
ŽIEMOJIMAS: Saugykloje – milijonai sraigių „užsidarė“ nameliuose žiemos miegui.
ŪKININKAS: Netradicinio ūkininkavimo ėmęsis lauksodietis Nerijus Katkevičius per porą metų tapo vieno stambiausių šalyje sraigių ūkio „Baltic snail“ savininku.
LAUKAI: Šie aptvarai vadinami sraigių laukais. Jie dabar ištuštėjo (viršuje), o vasarą juose po tinklu nuo paukščių nuolat drėkinamos augo sraigės.
ŠILTNAMIS: Paaugintas šiltnamyje „muller“ veislės sraiges Nerijus jau surinko ir išgabeno žiemoti į saugyklą.
Nuotr. iš ūkio „Baltic snail“ archyvo
IKRAI: Po žiemos miego nubudusios sraigės poruojasi ir į indelius su žeme deda kiaušinėlius, vadinamus ikrais.