Naujausios
NT krizė: pirkti, parduoti, laukti?
Nekilnojamasis turtas (NT) Šiauliuose pigo labiausiai šalyje. Būstų kainos krito į 2005 metų lygį, tačiau ši statistika nieko nereiškia, nes parduoti būstą už rinkos kainą praktiškai neįmanoma.
Ką daryti pardavėjams: leisti kainą iki minimumo ar laukti? Kaip elgtis, jei nebesugebate grąžinti paskolos už būstą? Kodėl vokiečių pensininkai šluote šluoja atpigusiais žemes ir sodybas? Gal verta pirkti žemę, kada ji pigiausia? Šiuos klausimus pateikėme specialistams.
Siūlo apsišarvuoti kantrybe
Šiauliečių šeima nuo rudens pardavinėja dviejų kambarių seno planavimo butą netoli miesto centro. Kainą nuleido iki 100 tūkstančių litų, kreipėsi į agentūrą, bet norinčių pirkti butą jau pusmetį nesulaukia. Butą galėtų išnuomoti, tačiau nuomininkų irgi neranda. Butas ryja šeimos pajamas, nes tenka mokėti komunalinius mokesčius.
Sutuoktiniai svarsto: ar leisti kainą, kol butą nupirks, o gal, apsišarvavus kantrybe, pralaukti metus-kitus?
Turto vertintoja Gražina Garuolienė, paprašyta pakomentuoti situaciją, perspėja: „Turto negalima parduoti nei per savaitę, nei per mėnesį. Tam reikia laiko“.
O jei norima gauti pinigus greitai, reikia kainą nuleisti net 20-30 procentų.
„Jei yra galimybė, reikėtų būsto pardavimui numatyti ilgą laiką, tačiau yra rizika, kad per tą laiką rinkos kaina gali dar natūraliai kristi“, — prognozuoja turto vertintoja.
Ir vis dėlto, G. Garuolienė pataria pirmiausia pasikonsultuoti su specialistais ir pardavinėti būstą plačiai per patikimą, patirtį turinčią, o ne ant bangos susikūrusią, agentūrą.
„Po dvejų-trejų metų būstų kainos vėl turėtų augti. Juolab kad Klaipėdoje ir Vilniuje pardavimai ir dabar vyksta“, — sako G. Garuolienė.
Anot turto vertintojos, štilis NT rinkoje nereiškia, kad niekam nebereikia būstų. Jų reikia, tačiau būsto kreditavimo sąlygos yra žiaurios — bankams tenka mokėti po 10-12 procentų metinių palūkanų. Be to, reikalaujama labai didelių pajamų.
Kodėl vokiečių pensininkai perka žemes?
Anot G. Garuolienės, sunkiausia šiuo metu tiems, kurie, paėmę iš bankų paskolą, brangiai nusipirko žemės, norėdami ją dar brangiau parduoti ir užsidirbti.
„Reikia suprasti, kad žemė — ilgalaikė investicija“, — sako turto vertintoja.
Kita vertus, anot G. Garuolienės, būtent dabar, jei yra atliekamų pinigų, kaip tik verta pirkti atpigusią žemę.
„Kodėl vokiečių pensininkai dabar perka žemes? Todėl, kad jie yra pragyvenę kokia 6 krizes ir žino, kad jos kartojasi kas 8-10 metų“, — sako G. Garuolienė.
Ji teigia kritiškai vertinanti ekspertų kalbas, kad ši krizė yra ypatinga, kad tokios dar pasaulyje nebuvo. Anot G. Garuolienės, taip dažniausiai kalba jauni specialistai. O reikėtų kalbėtis su vyresniais, kurie ne vieną krizę pergyveno. Ponia Gražina teigia pati išgyvenusi dvi krizes: 1990-tųjų (kai, pardavęs Žigulį, po dviejų mėnesių begalėjai nusipirkti lietpaltį), Rusijos (kuri smogė didžiulei armijai šiauliečių, nusinešdama jų pinigus. O dabar išgyvenanti trečiąją.
Šiauliai per krizes nukenčia labiausiai
Praėjusią savaitę NT agentūra „Ober-haus“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad iš didžiųjų šalies miestų būstai (ypač seno planavimo butai ir individualūs namai) labiausiai — iki 25 procentų per metus — pigo Šiauliuose.
„Ir net daugiau“, — patikslina Linas Juozaitis, “Ober-haus“ Šiaulių filialo vadovas.
L. Juozaičio manymu, Šiauliai per krizes kenčia labiausiai dėl tam tikros darbo rinkos specifikos. Pastaruoju metu Šiauliai garsėjo kaip vežėjų ir statybininkų miestas. Būtent vairuotojai ir statybininkai savo aukso amžiuje uždirbdavo po 5-6 ir daugiau tūkstančių litų, daugybė žmonių klestėjo ir turėjo didelių lūkesčių. Būtent šios šakos (pridėkime dar ir automobilių perpardavinėtojus) nukentėjo labiausiai. Todėl šiauliečių perkamoji galia taip staigiai sumažėjo. „Prisiminkime Rusijos krizę — ir tada šiauliečiai nukentėjo labiausiai, nes labai daug žmonių užsiėmė mezgimo, siuvimo ir mašinų pardavimo verslu“, — priminė L. Juozaitis.
Geriausias metas derėtis
„Jeigu perka — parduokit“, — pataria L. Juozaitis žmonėms, kurie parduoda nekilnojamąjį turtą ir kuriems skubiai reikalingi pinigai.
Tačiau, jei leidžia galimybė, geriau būtų būstą nuomoti nors ir už minimalią kainą.
Būstų nuoma, „Ober-haus“ duomenimis, Šiauliuose krito nuo 500-600 iki 300-400 litų (be komunalinių mokesčių). Tačiau šiuo metu, pataria L. Juozaitis, verta išnuomoti ir už 200 litų.
O perkantiems NT, sako agentūros vadovas, dabar pats geriausias metas derėtis. L. Juozaitis taip pat siūlo pagalvoti apie investicijas į žemę. Įvairios paskirties žemės sklypai Šiauliuose, „Ober-haus“ duomenimis, pigo dvigubai. Tačiau šiuo metu nuo šios kainos esą dar galima nusiderėti trečdalį.
Gal, prasidėjus krizei ir pabrangus komunaliniams mokesčiams, jau stebima miestiečių kėlimosi į sodų bendrijas tendencija?
Pasak L. Juozaičio, tokiam procesui irgi trukdo NT štilis. „Žmonės norėtų parduoti butą ir pirkti sodus, bet negali buto parduoti, nes niekas neperka, ir taip užburtas ratas“, — sako agentūros atstovas.
Ko nereikia daryti
Labai pavojingoje padėtyje atsidūrė žmonės, būstus pirkę už paskolą, o dabar, sumažėjus pajamoms ar iš vis netekus darbo, nebeišgalintys mokėti bankui skolos.
Ką daryti? Parduoti butą su visa paskola, o gal kreiptis su problema į banką?
Jekaterina Rojaka, NORD/LB banko vyriausioji analitikė iš karto perspėja: „Tik nereikia imti greitųjų paskolų šeimos biudžeto skylėms lopyti“.
Anot banko analitikės, statistika rodo, kad po kelių mėnesių tai tik apsunkina žmogaus padėtį ir įstumia jį į visišką aklavietę.
„Atsiradus sunkumams, patarčiau iš karto kreiptis į banką. Mitas kad bankai suinteresuoti atimti iš žmonių būstus, nekilnojamasis turtas bankams nereikalingas, todėl jie suinteresuoti problemą išspręsti“, — sako J. Rojaka. Bankai, išnagrinėję konkrečią situaciją, anot analitikės, gali pateikti pasiūlymus — nuo palūkanų atostogų iki kredito išdėstymo ilgesniam laikui.
J. Rojaka nepatartų parduoti butą pusvelčiui ar bandyti pardavinėti būstą su paskola, mat tokiu atveju paskola būtų forminama iš naujo, dar nepalankesnėmis sąlygomis.
Kokia tikimybė, kad būsto paskolų palūkanos gali mažėti, juolab kad laikraščiuose pasirodė informacijos esą Latvijos bankai jau skolina pinigus būstui už 3 procentus metinių palūkanų?
J. Rojaka teigė kol kas negavusi tokios informacijos patvirtinimo iš kolegų Latvijoje. Kita vertus, ir Lietuvoje yra galimybė imti būsto kreditą už 4,8 -5 procentus metinių palūkanų, jei imsime paskolą eurais. Tačiau tokiu atveju, anot banko analitikės, reikėtų prisiimti galimos lito devalvacijos riziką. „Nors kol kas jokių priežasčių lito devalvacijai nėra, kas gali garantuoti už politikus“, — sakė J. Rojaka.
Kita vertus, anot banko analitikės, reikėtų įžvelgti ir šviesiąją krizės NT rinkoje pusę. „Pastaraisiais metais statybos darbų kainos nebeatitikdavo kokybės, o rasti statybininkų buvo sunku ir brangu. Šiuo metu vyksta nors skaudus, bet vis dėlto nekilnojamojo turto rinkos apsivalymas, ir grįžtama prie pusiausvyros“, — sakė J. Rojaka.
KETVIRTADALIS: Šiauliuose seno plano butai ir individualūs namai per metus pigo labiausiai šalyje — ketvirtadaliu.
APSIVALYMAS: Jekaterina Rojaka, NORD/LB banko vyriausioji analitikė: „Šiuo metu vyksta nors skaudus, bet vis dėlto nekilnojamojo turto rinkos apsivalymas, ir grįžtama prie pusiausvyros“.
LAIKAS: Turto vertintoja Gražina Garuolienė perspėja: „Turto negalima parduoti nei per savaitę, nei per mėnesį. Tam reikia laiko“.
PATARIMAS: „Jeigu perka — parduokit“, — žmonėms, kuriems skubiai reikalingi pinigai, pataria “Ober-haus“ agentūros Šiaulių skyriaus vadovas Linas Juozaitis.
„Šiaulių krašto“ archyvo nuotr.