Norvegai svarsto galimybę statyti fabriką Kelmėje

Nor­ve­gai svars­to ga­li­my­bę sta­ty­ti fab­ri­ką Kel­mė­je

Praė­ju­sią sa­vai­tę dvi die­nas Kel­mė­je vie­šė­jo vers­li­nin­kai iš Nor­ve­gi­jos. Jie svars­to ga­li­my­bę Kel­mės ra­jo­ne įkur­ti žu­vų au­gi­ni­mo ar­ba la­ši­šų odų per­dir­bi­mo fab­ri­ką, to­dėl ap­žiū­rė­jo ra­jo­no vers­li­nin­kų siū­lo­mas par­duo­ti ga­my­bi­nes ba­zes ir apie de­šimt vals­ty­bės že­mė­je esan­čių ko­mer­ci­nių skly­pų.

At­li­kę pa­skai­čia­vi­mus ir pa­si­ta­rę su ki­tais ak­ci­nin­kais Nor­ve­gi­jos žu­vų pra­mo­nės at­sto­vai pa­ža­dė­jo po mė­ne­sio pra­neš­ti apie sa­vo spren­di­mą.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pri­va­lu­mas – van­dens tel­ki­niai ir pi­gi dar­bo jė­ga

Ga­li­my­be Kel­mės ra­jo­ne in­ves­tuo­ti su­si­do­mė­ję Nor­ve­gi­jos „Phil Nor­dic“ kon­cer­no ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ing­var A. Spor­sem ir pri­va­čios tar­pi­nin­ka­vi­mo įmo­nės ISP kon­sul­tan­tas Lars H. Bjor­ne­vik ap­žiū­rė­jo apie de­šimt lais­vų vals­ty­bi­nės že­mės ko­mer­ci­nių skly­pų bei ke­le­tą ga­my­bi­nių pa­tal­pų, ku­rias siū­lo par­duo­ti vie­tos vers­li­nin­kai. Skly­pai ir ga­my­bi­nės pa­tal­pos siū­ly­tos Kel­mė­je, Ty­tu­vė­nuo­se, ša­lia Kel­mės esan­čiuo­se kai­muo­se.

Tarp­tau­ti­nis kon­cer­nas „Phil Nor­dic“ dir­ba ke­lio­se ša­ly­se ir ne vie­na­me že­my­ne. Tu­ri įmo­nių pa­da­li­nių Azi­jo­je.

Šiuo me­tu apie 50 mi­li­jo­nų eu­rų in­ves­tuo­ja į pro­jek­tą Af­ri­ko­je. Nor­ve­gus su­do­mi­no pi­gi dar­bo jė­ga. Jie ry­žo­si pa­tys mo­ky­ti dar­buo­to­jus, pa­reng­tus juos įdar­bin­ti.

Pi­gią dar­bo jė­gą bei gau­są van­dens tel­ki­nių ir že­mės skly­pų kon­cer­no at­sto­vai lai­ko ir Kel­mės pri­va­lu­mais.

„Su­rin­ko­me la­bai daug in­for­ma­ci­jos. Tu­ri­me ją iša­na­li­zuo­ti, at­lik­ti pa­skai­čia­vi­mus, iš­siaiš­kin­ti, ko­kio pel­no bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti in­ves­ta­vus jū­sų re­gio­ne. Be to, bū­ti­na pa­si­tar­ti su vi­sais ak­ci­nin­kais. Ti­kė­ti­na, jog ga­lė­si­me jums pa­dė­ti, ma­tė­me daug ge­rų, tin­ka­mų skly­pų“, – sa­kė Ing­var A. Spor­sem, pa­ža­dė­jęs tiks­lų at­sa­ky­mą duo­ti maž­daug po mė­ne­sio.

Pas­kai­čia­vi­mus kon­cer­nas at­lie­ka spe­cia­lia kom­piu­te­ri­ne pro­gra­ma. Be­lie­ka įves­ti skai­čius, o pro­gra­ma pa­skai­čiuo­ja, ko­kio pel­no ga­li­ma ti­kė­tis. Skai­čių rei­kia ne­ma­žai – ne tik vi­du­ti­nio ir mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo to­je ša­ly­je ar re­gio­ne, bet ir upių pa­ra­met­rų, sau­lė­tų die­nų skai­čiaus, van­dens ko­ky­bės bei ki­to­kios in­for­ma­ci­jos.

Pap­ras­tai prieš in­ves­tuo­jant pir­miau­sia at­lie­ka­ma ga­li­my­bių stu­di­ja, tik po to in­ves­tuo­ja­ma.

Kon­cer­no „Phil Nor­dic“ at­sto­vai bu­vo su­si­ti­kę ir su Klai­pė­dos mies­to va­do­vais, ku­rie siū­lė in­ves­tuo­ti jų ap­skri­ty­je. Ką pa­si­rinks nor­ve­gai – neaiš­ku. Lie­tu­vo­je jie in­ves­tuo­tų pir­mą kar­tą. To­dėl yra at­sar­gūs. Sve­čiai ke­ti­no ap­lan­ky­ti „Nor­ve­li­tos“ bend­ro­vę kai­my­ni­nia­me Ra­sei­nių ra­jo­ne, ta­čiau pla­nai žlu­go, nes bend­ro­vė­je ki­lo gais­ras.

Už­da­ras žu­vų au­gi­ni­mo cik­las

Kon­cer­ną „Phil Nor­dic“ su­da­ro pen­kios įmo­nės. Jos už­sii­ma žu­vų au­gi­ni­mu ir dar ke­lio­mis su šiuo vers­lu su­si­ju­sio­mis veik­lo­mis. Kon­cer­no įmo­nė­se ga­mi­na­mi di­džiu­liai re­zer­vua­rai la­ši­šoms bei ki­toms žu­vims au­gin­ti. Jos už­sii­ma ir at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos šal­ti­nių pa­nau­do­ji­mu bei ga­my­ba: įren­gia mi­ni hid­roe­let­ri­nes, ga­mi­na sau­lės ko­lek­to­rius. At­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos šal­ti­nius nau­do­ja ir žu­vų au­gi­ni­mui bei ki­tiems kon­cer­no po­rei­kiams.

Kont­ro­liuo­ja van­dens ko­ky­bę. Jį pa­ruo­šia taip, kad tik­tų žu­vų au­gi­ni­mui. Kon­cer­no pa­ga­min­ti van­dens va­ly­mo įren­gi­niai nau­do­ja­mi ap­rū­pi­nant ge­ria­muo­ju van­de­niu kai ku­rias Af­ri­kos ir Azi­jos ša­lis.

Ypač daug su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kia kon­cer­no su­kur­ta nau­jo­vė va­di­na­mieji ža­lie­ji na­me­liai. Tai dviaukš­tės įvai­raus dy­džio pa­tal­pos. Ant­ra­ja­me aukš­te au­gi­na­mos žu­vys. Jų už­terš­tas van­duo nu­lei­džia­mas į pir­mą aukš­tą. Ja­me au­gi­na­mos sa­lo­tos ir ki­ti au­ga­lai. Au­ga­lams žu­vų au­gi­ni­mui pa­nau­do­tas van­duo – pui­ki, eko­lo­giš­ka trą­ša. Ne­rei­kia jo­kių che­mi­ka­lų.

Au­ga­lai iš­filt­ruo­ja van­de­nį. Šva­rus jis vėl grįž­ta į žu­vų re­zer­vua­rus.

Ža­lie­ji na­me­liai ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ir di­de­lė­se žu­vų įmo­nė­se, ir ne­di­de­liuo­se ūkiuo­se.

Įmo­nė tu­ri ir sa­vą la­bo­ra­to­ri­ją. Vi­sa, kas vyks­ta re­zer­vua­re, ste­bi­ma kom­piu­te­rio mo­ni­to­riu­je. Jei­gu pa­ste­bi­ma nu­gai­šu­si žu­vis, la­bo­ra­to­ri­jo­je iš­ti­ria­ma dėl ko ji nu­gai­šo. Nai­ki­na­mos li­gos prie­žas­tys.

Išau­gin­tos žu­vys pa­tei­kia­mos var­to­to­jams. Da­lis per­dir­ba­ma. Žu­vies at­lie­kas kon­cer­nas vež­da­vo į Da­ni­ją. Ten jos bū­da­vo uti­li­zuo­ja­mos. Ta­čiau uti­li­za­ci­ja daug kai­nuo­da­vo. To­dėl nu­spręs­ta per­dirb­ti žu­vų odas.

Es­ti­jo­je ir Is­lan­di­jo­je įreng­tos odos rau­gyk­los. Oda iš­dir­ba­ma pa­nau­do­jant spe­cia­lius che­mi­jos pro­duk­tus, o kar­tais – tik na­tū­ra­lias me­džia­gas. Vie­nos žu­vies odos iš­dir­bi­mas at­siei­na apie 6 eu­rus. Ta­čiau ši nau­jo­vė la­bai pa­klau­si teks­ti­lės ir ga­lan­te­ri­jos pra­mo­nė­je. Iš­dirb­tos žu­vies odos per­ka Ame­ri­kos, Ita­li­jos, Pran­cū­zi­jos di­zai­ne­riai. Jie siu­va eksk­liu­zy­vi­nius, aukš­to­sios ma­dos, gam­tai drau­giš­kus ga­mi­nius: dra­bu­žius, ran­ki­nu­kus ir kita.

Ypač pa­gei­dau­ja­ma eko­lo­giš­ka oda. Tai la­bai bran­gūs ga­mi­niai. Mo­te­riš­kas si­jo­nė­lis iš žu­vies odos ga­li kai­nuo­ti per tūks­tan­tį eu­rų.

Žu­vų oda nau­do­ja­ma ir mais­to pra­mo­nė­je. Pa­vyz­džiui, Tai­lan­de iš žu­vų odų ga­mi­na­mi traš­ku­čiai.

Jei­gu ap­si­spręs vyk­dy­ti sa­vo veik­lą Kel­mės ra­jo­ne, kon­cer­no at­sto­vas tvir­ti­no, jog tai ga­lė­tų bū­ti žu­vies fab­ri­kas, ku­ria­me vyks­ta už­da­ras ra­tas – nuo re­zer­vua­ro, kur au­gi­na­ma žu­vis, iki var­to­to­jo sta­lo. Ar­ba ga­lė­tų bū­ti at­ski­ri įmo­nės pa­da­li­niai.

Kel­mės ra­jo­no vers­li­nin­kus do­mi­no, kiek kai­nuo­tų rau­gyk­los pa­sta­ty­mas. Ing­var A. Spor­sem tvir­ti­no, jog rau­gyk­la su įran­ga kai­nuo­tų ke­lis mi­li­jo­nus eu­rų. „Pra­šom, ki­tą sa­vai­tę at­ve­ža­me 60 to­nų žu­vų odos“, – juo­ka­vo sve­čias iš Nor­ve­gi­jos.

Jis pa­brė­žė, jog įmo­nei rei­kė­tų daug kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos. Gal­būt ne­sun­ku bū­tų jos ras­ti, nes ne­dar­bo ly­gis Kel­mė­je la­bai aukš­tas – 13,1 pro­cen­to.

Au­to­rės nuo­tr.

Kon­cer­no „Phil Nor­dic“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Ing­var A. Spor­sem ir tar­pi­nin­ka­vi­mo kon­sul­tan­tui Lars H. Bjor­ne­vik su­si­kal­bė­ti su kel­miš­kiais pa­dė­jo Sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų val­dy­mo ir pro­jek­tų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Sa­mu­ly­tė. Nor­ve­gų kal­bą ji iš­mo­ko prieš ke­le­tą me­tų in­ten­sy­viuo­se kur­suo­se, nes ren­gė­si dir­bti Nor­ve­gi­jos įmo­nė­je.