Norvegai pasiryžo statyti gamyklą Kelmėje

Nor­ve­gai pa­si­ry­žo sta­ty­ti ga­myk­lą Kel­mė­je

Ge­gu­žės vi­du­ry­je Kel­mės ra­jo­ne lan­kę­si Nor­ve­gi­jos „Phil Nor­dic“ kon­cer­no ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ing­var A. Spor­sem ir pri­va­čios tar­pi­nin­ka­vo­mo įmo­nės ISP kon­sul­tan­tas Lars H. Bjor­ne­vik pra­si­ta­rė apie ke­ti­ni­mus sta­ty­ti žu­vų au­gi­ni­mo ir per­dir­bi­mo įmo­nę Kel­mės ra­jo­ne. Ta­čiau nor­ve­gai Lie­tu­vo­je tu­rė­jo ir ki­tų pa­siū­ly­mų.

Šio­mis die­no­mis gau­tas nor­ve­gų laiš­kas, ku­ria­me jie tvir­ti­na, jog no­rė­tų Kel­mės ra­jo­ne sta­ty­ti žu­vų odų rau­gyk­lą ir per­dir­bi­mo įmo­nę.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Įdar­bin­tų nuo 20 iki 100 žmo­nių

In­ves­ti­ci­jas Nor­ve­gi­jos „Phil Nor­dic“ kon­cer­nas pra­dė­tų nuo odos rau­gyk­los įkū­ri­mo. Čia įdar­bin­tų apie 20 žmo­nių. Jei­gu vers­las ge­rai funk­cio­nuo­tų, im­tų­si ir žu­vų odos per­dir­bi­mo bei su­siu­vi­mo. Ma­ži ga­ba­lė­liai bū­tų su­siu­va­mi į di­de­lius ga­ba­lus. Au­di­nio ritiniai bū­tų nau­do­ja­mi ne tik ga­lan­te­ri­jai ga­minti bei dra­bu­žiams siūti, bet ir bal­dų pra­mo­nei. Tuo­met dar­bo gau­tų apie 100 ra­jo­no gy­ven­to­jų.

Ant­ras in­ves­ti­ci­jų eta­pas bū­tų va­di­na­mieji ža­lie­ji na­me­liai. Tai kon­cer­no su­kur­ta nau­jo­vė. Dviaukš­tė­se įvai­raus dy­džio pa­tal­po­se au­gi­na­ma žu­vis ir dar­žo­vės. Žu­vys au­gi­na­mos ant­ra­ja­me aukš­te. Jų už­terš­tas van­duo nu­lei­džia­mas į pir­mą aukš­tą. Šia­me žu­vų pa­tręš­ta­me van­de­ny­je au­gi­na­mos sa­lo­tos ir ki­ti au­ga­lai. Au­ga­lai iš­filt­ruo­ja van­de­nį. Šva­rus jis vėl grįž­ta į žu­vų re­zer­vua­rus.

Tre­čia­sis eta­pas bū­tų žu­vies per­dir­bi­mo įmo­nė ana­lo­giš­ka Ra­sei­nių ra­jo­ne gy­vuo­jan­čiai „Nor­ve­li­tai“.

No­rė­tų gau­ti Eu­ro­pos pa­ra­mą

Tarp­tau­ti­nis kon­cer­nas „Phil Nor­dic“, in­ves­tuo­da­mas į Kel­mės ra­jo­ną, no­rė­tų gau­ti Eu­ro­pos są­jun­gos pa­ra­mą. Pre­ten­duo­tų į re­gio­nų in­ves­ti­ci­jas, ku­rios ski­ria­mos to­kiems at­si­lie­kan­tiems ra­jo­nams kaip Kel­mė.

Į Kel­mės ra­jo­ną in­ves­tuo­jan­tiems nor­ve­gams pa­ra­mos gau­ti ga­li bū­ti ne­sun­ku, nes iki šiol pa­ra­mą yra ga­vu­si tik vie­nin­te­lė Kel­mės vers­lo įmo­nė – kar­šyk­la. Be to, vi­lia­ma­si, jog bus at­si­žvelg­ta į šiuo me­tu ak­cen­tuo­ja­mą re­gio­nų plėt­ros po­li­ti­ką.

Jei­gu vė­liau plės­tų sa­vo in­ves­ti­ci­jas, kon­cer­nas ga­lė­tų pre­ten­duo­ti ir ki­tą pro­gra­mą. 2014 – 2020 me­tais Žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riaus veiks­mų pro­gra­mai nu­ma­ty­ta 63 mi­li­jo­nai eu­rų Eu­ro­pos pa­ra­mos.

Ta­čiau no­rint gau­ti pa­ra­mą pir­mo­sioms in­ves­ti­ci­joms rei­kia su­skub­ti.

Pa­raiš­kos pa­ra­mai gau­ti prii­ma­mos tik iki rug­sė­jo mė­ne­sio. To­dėl tiek pa­ties kon­cer­no, tiek Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tams per pa­ly­gin­ti trum­pą lai­ką teks nu­veik­ti daug sku­bių dar­bų.

Sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų val­dy­mo ir pro­jek­tų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Sa­mu­ly­tė in­for­ma­vo, kad jau šią sa­vai­tę ji pa­dės nor­ve­gams įsteig­ti įmo­nę.

Tuo­met įmo­nė ga­lės nu­si­pirk­ti že­mės skly­pą sta­ty­boms. Skly­pas nu­ma­ty­tas, ta­čiau kol kas neatsk­lei­džia­ma kur.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė I. Si­ru­sie­nė in­for­ma­vo, jog jis bus per­ka­mas iš pri­va­taus as­mens. Vals­ty­bės že­mės skly­pai per­duo­da­mi Tur­to fon­dui ir par­duo­da­mi auk­cio­nuo­se. Ga­ran­ti­jos, jog auk­cio­ne pa­vyks nu­pirk­ti rei­ka­lin­gą skly­pą in­ves­tuo­jas ne­tu­ri. To­dėl pa­si­rink­tas pri­va­tus že­mės sa­vi­nin­kas.

No­rė­da­mi gau­ti pa­ra­mą, iki pa­raiš­kos pa­tei­ki­mo kon­cer­no at­sto­vai pri­va­lo tu­rė­ti sta­to­mos ga­myk­los tech­ni­nį pro­jek­tą. Pa­sak Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ire­nos Si­ru­sie­nės, kon­cer­no va­do­vai tvir­ti­no tu­rį spe­cia­lis­tą, ku­ris pro­jek­tą pa­rengs per mė­ne­sį.

Nor­ve­gų kal­bą mo­kan­ti spe­cia­lis­tė L. Sa­mu­ly­tė pa­dės vers­li­nin­kams kon­sul­tuo­jan­tis ir tei­kiant pa­raiš­ką pa­ra­mai.

Sa­vi­val­dy­bė in­ves­tuos į inf­rast­ruk­tū­rą

No­rė­da­ma pa­da­ry­ti Kel­mės ra­jo­ną pa­trauk­les­nį in­ves­ti­ci­joms, Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba yra priė­mu­si spren­di­mą įmo­nes ku­rian­čių vers­li­nin­kų skly­puo­se su­tvar­ky­ti inf­rast­ruk­tū­rą.

To­kią pa­gal­bą sa­vi­val­dy­bė įsi­pa­rei­go­ja su­teik­ti ir nor­ve­gams. Nors skly­pe, ku­rį ke­ti­na­ma pirk­ti, ne­rei­kės la­bai di­de­lių in­ves­ti­ci­jų, ke­ti­na­ma pra­šy­ti Ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­ra­mos. Jei­gu ne­pa­vyks gau­ti, inf­rast­ruk­tū­rą teks su­tvar­ky­ti iš Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų.

Dir­ba ke­liuo­se že­my­nuo­se

Tarp­tau­ti­nis kon­cer­nas „Phil Nor­dic“ dir­ba ke­lio­se ša­ly­se ir ne vie­na­me že­my­ne. Tu­ri pa­da­li­nių Azi­jo­je.

Šiuo me­tu apie 50 mi­li­jo­nų eu­rų in­ves­tuo­ja į pro­jek­tą Af­ri­ko­je.

Kon­cer­ną „Phil Nor­dic“ su­da­ro pen­kios įmo­nės. Jos už­sii­ma žu­vų au­gi­ni­mu ir dar ke­lio­mis su šiuo vers­lu su­si­ju­sio­mis veik­lo­mis. Kon­cer­no įmo­nė­se ga­mi­na­mi di­džiu­liai re­zer­vua­rai la­ši­šoms bei ki­toms žu­vims au­gin­ti, įren­gia­mos mi­ni hid­roe­lekt­ri­nės, ga­mi­na­mi sau­lės ko­lek­to­riai, kont­ro­liuo­ja­ma van­dens ko­ky­bė.

Es­ti­jo­je ir Is­lan­di­jo­je įreng­tos žu­vų odų rau­gyk­los. Bū­tent rau­gyk­lą pir­miau­sia ke­ti­na­ma sta­ty­ti ir Kel­mė­je.

Oda rau­gyk­lo­se iš­dir­ba­ma pa­nau­do­jant spe­cia­lius che­mi­jos pro­duk­tus, o kar­tais – tik na­tū­ra­lias me­džia­gas. Vie­nos žu­vies odos iš­dir­bi­mas at­siei­na apie 6 eu­rus. Iš­dirb­tas žu­vies odas per­ka Ame­ri­kos, Ita­li­jos, Pran­cū­zi­jos di­zai­ne­riai. Jie siu­va eksk­liu­zy­vi­nius, aukš­to­sios ma­dos, gam­tai drau­giš­kus ga­mi­nius: dra­bu­žius, ran­ki­nes ir kt.

Žu­vų oda nau­do­ja­ma ir mais­to pra­mo­nė­je. Pa­vyz­džiui, Tai­lan­de iš žu­vų odų ga­mi­na­mi traš­ku­čiai.

Ing­var A. Spor­sem tvir­ti­no, jog rau­gyk­la su įran­ga kai­nuo­tų ke­lis mi­li­jo­nus eu­rų.

Rei­ka­lin­ga in­jek­ci­ja

Šių me­tų lie­pą ana­li­zę at­li­kęs Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas ak­cen­ta­vo, jog ne­dar­bo ly­gis, so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jų skai­čius tie­sio­giai su­si­ję su in­ves­ti­ci­jo­mis.

Ši tai­syk­lė ga­lio­ja ir Kel­mės ra­jo­nui, ku­ria­me tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos – vie­nos iš ma­žiau­sių­jų Šiau­lių ap­skri­ty­je. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, jos sie­kia tik 6 eu­rus vie­nam gy­ven­to­jui. Ša­ly­je tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų vi­dur­kis vie­nam gy­ven­to­jui sie­kia 4673 eu­rus. Tai­gi kel­miš­kius len­kia 779 kar­tus.

Kel­mės ra­jo­ne vie­nos ma­žiau­sių ša­ly­je ir ma­te­ria­li­nės in­ves­ti­ci­jos vie­nam žmo­gui. Jos sie­kia tik 431 eu­rą ir yra kiek di­des­nės tik už Laz­di­jų bei Skuo­do ra­jo­nų ma­te­ria­li­nes in­ves­ti­ci­jas vie­nam žmo­gui. Pa­šal­pų ga­vė­jai Kel­mės ra­jo­ne su­da­ro 5,5 pro­cen­to gy­ven­to­jų. Ne­dar­bo ly­gis sie­kia 13,5 pro­cen­to. Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas į ran­kas – tik 470 eu­rų, nuo ša­lies vi­dur­kio ski­ria­si 132 eu­rais.

Jei­gu nor­ve­gų in­jek­ci­ja į ra­jo­no pra­mo­nę bus sėk­min­ga, atei­ty­je ji ga­lė­tų pa­ge­rin­ti si­tua­ci­ją ir gal­būt pri­trauk­ti dau­giau už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų.

Au­to­rės nuo­tr.

Su kon­cer­no „Fhil Nor­dic“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Ing­var A. Spor­sem ir tar­pi­nin­ka­vi­mo kon­sul­tan­tu Lars H. Bjor­ne­vik nor­ve­giš­kai bend­rau­ja Sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų val­dy­mo ir pro­jek­tų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Sa­mu­ly­tė. Ji pa­dės in­ves­tuo­to­jams ir stei­giant įmo­nę, per­kant skly­pą bei tei­kiant pa­raiš­ką Vers­lo pa­ra­mos agen­tū­rai.

Kon­cer­no „Fhil Nor­dic“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ing­var A. Spor­sem ge­gu­žės mė­ne­sį lan­kė­si Kel­mės ra­jo­ne, do­mė­jo­si in­ves­ti­ci­ne ap­lin­ka ir ga­li­my­bė­mis sta­ty­ti žu­vies au­gi­ni­mo bei per­dir­bi­mo įmo­nę. Prieš ke­le­tą die­nų at­siun­tė laiš­ką, jog no­rė­tų plė­to­ti vers­lą Kel­mės ra­jo­ne.

Taip at­ro­do kon­cer­ne „Fhil Nor­dic“ iš­dirb­ta žu­vies oda.