Naujausios
Nepraranda vilčių dėl europinės vėžės
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kuriame diskutuota dėl „Rail Baltica 2“ – europinės vėžės – projekto. Susirūpinta ją sukti link Vilniaus.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
„Sunku dar pasakyti, kaip eis ši vėžė per Lietuvą“, – sakė meras.
Užsienio reikalų komiteto posėdyje pristatyta „Rail Baltica 2“ projekto situacija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Estai geriausiai pasirengę projektą įgyvendinti. Penkių projektuotojų bendrovių konsorciumas jau pasamdytas rengti vėžės tiesimo per šalį projektą.
Lietuvoje yra pritarta SWECO bendrovės atliktai europinės vėžės strateginio poveikio aplinkai ataskaitai. Rengėjai yra pasiūlę tiesti vėžę nuo Kauno per Panevėžį, o ne per Šiaulius. Bet ginčai netyla.
Seime susirūpinta, kad vėžė aplenks Vilnių.
„Net konservatorius Jurgis Razma kritikavo buvusią konservatorių vyriausybę, kad toks svarbus projektas praktiškai nediskutuotas Seime, – sakė J. Sartauskas. – Nors pagal reikšmę prilygsta naujos atominės elektrinės projektui“.
Per 11 milijardų eurų būtų skiriama vėžei nutiesti nuo Varšuvos iki Helsinkio. Europinis finasavimas sudarytų 85 procentus, likusios lėšos – šalių, kurios vykdys projektą.
Premjeras Algirdas Butkevičius dar gruodžio 2 dieną yra pagarsinęs, jog vėžė eis per Panevėžį.
Seimo komitete, anot J. Sartausko, neleista ginčytis „dėl Balbieriškio“ reikalų – vėžės tiesimo pro Šiaulius ar Panevėžį.
Tačiau meras tikisi, kad bus išgirsti šiauliečių argumentai ir kritika dėl „pritemptos prie Panevėžio“ vėžės.
J. Sartausko nuomone, vėžės tiesimo variantai gali dar būti koreguojami dėl posūkio į Vilnių. Be to, latviai nėra galutinai apsisprendę, kurioje vietoje ji kirs Lietuvos-Latvijos sieną.
Praėjusią savaitę Estijos televizija ETV pranešė, kad Europos Parlamento nariai bijo, jog „Rail Baltica 2“ projekto įgyvendinimas gali žlugti dėl papildomų sąlygų, kurias pateikė Lietuvos vyriausybė.
Europos Parlamento pirmininko Martino Šulco teigimu, projektas remiamas nemenkomis lėšomis. Iš viso projektui skirti 26 milijardai eurų, t.y. dešimtadalis visų lėšų, skirtų bendriems Europos valstybių projektams naujuoju finansiniu laikotarpiu.
Projekto vykdymo darbai turi būti pradėti iki 2016 metų, kitaip Baltijos valstybės gali netekti finansavimo. Todėl, jeigu norima viską atliki laiku, bendra įmonė turi būti įkurta sausio mėnesį.