Naujausios
1. Senovės ištakos (IX a.)
Nors fejerverkai ir Naujųjų metų šventimas turi senas šaknis, iš pradžių jie nebuvo tarpusavyje susiję. Fejerverkai buvo išrasti IX a. Kinijoje, pirmiausia naudoti religiniais tikslais ir siekiant atbaidyti piktąsias dvasias. Tuo tarpu įvairios kultūros Naujuosius metus švęsdavo pagal Mėnulio arba Saulės kalendorius, rengdamos šventes, ritualus ir ceremonijas.
2. Fejerverkai Europos šventėse (XIII-XVII a.)
Kai žinios apie fejerverkus iš Kinijos pasiekė arabų pasaulį, o vėliau ir Europą, šios pirotechnikos priemonės pradėtos naudoti viešose šventėse. Renesanso epochoje Europos monarchijos fejerverkus naudojo svarbiems įvykiams, įskaitant Naujuosius metus, pažymėti.
3. Apšviesta Amerikos pradžia (XVIII a.)
Kol Amerika buvo kolonizuota, fejerverkai jau buvo įprasta švenčių priemonė. Istoriniai duomenys rodo, kad jau XVIII a. kai kuriuose Amerikos miestuose fejerverkai buvo naudojami per Naujųjų metų šventes.
4. Miestų parodų atsiradimas (XIX-XX a.)
Pramonės amžiuje sparčiai augo miestų gyventojų skaičius ir kūrėsi ikoniški miestovaizdžiai. Didžiuosiuose pasaulio miestuose buvo pradėti rengti centralizuoti Naujųjų metų vakaro fejerverkai, dažnai prie svarbių orientyrų.
Sidnėjus, Australija: XX a. pabaigoje Sidnėjaus uosto tiltas išgarsėjo kvapą gniaužiančiais naujametiniais fejerverkais ir tapo pavyzdžiu kitiems miestams.
Londonas, Jungtinė Karalystė: Londono akis, o vėliau ir "Shard", tapo pagrindiniais miesto Naujųjų metų švenčių akcentais.
5. Transliacijų era ir pasaulinės šventės (XX a. pabaiga)
Atsiradus televizijai, vietiniai įvykiai tapo pasaulinio masto spektakliais. Ikoniški naujametiniai fejerverkai Niujorke, Sidnėjuje ir Honkonge buvo transliuojami visame pasaulyje, taip padidinant jų mastą ir reikšmę.
6. Tūkstantmečio perėjimas (2000 m.)
Perėjimas iš 1999 m. į 2000 m. - ilgai lauktas naujasis tūkstantmetis - lėmė nepakartojamas Naujųjų metų išvakarių šventes. Fejerverkai visame pasaulyje pasiekė naujas kūrybiškumo ir didingumo aukštumas, o daugelis miestų siekė pranokti vieni kitus.
7. Šiuolaikinės inovacijos (XXI amžius)
Dabartiniame amžiuje technologijos susilieja su tradicinėmis pirotechnikos priemonėmis:
Dronai: Miestuose, pavyzdžiui, Šanchajuje, be fejerverkų arba vietoj jų rengiami dronų šviesos šou.
Ekologiški fejerverkai: Didėjant susirūpinimui aplinkosauga, pirotechnikos pramonė tiria ir gamina ekologiškesnius fejerverkus, kurie mažina dūmų ir teršalų kiekį.
Skaitmeninė choreografija: Šiuolaikiniai ekranai dažnai sinchronizuojami su muzika, naudojant skaitmeninę choreografiją, kad būtų užtikrintas tikslumas ir pagerinta žiūrėjimo patirtis.
8. Pandemijos metai (2020-2021 m.)
Pasaulinė COVID-19 pandemija pakeitė Naujųjų metų išvakarių šventes. Kai kurie miestai atšaukė viešus renginius, kad būtų išvengta didelių susibūrimų, kiti fejerverkus naudojo kaip vilties ir atsparumo simbolius, transliavo fejerverkus, kuriuos žiūrovai galėjo saugiai stebėti iš savo namų.
Išvada
Tradicija sutikti Naujuosius metus su šviesos ir spalvų pliūpsniu per šimtmečius labai pasikeitė. Nuo kuklių fejerverkų ištakų senovės Kinijoje iki didingų XXI a. skaitmeninių spektaklių - Naujųjų metų sutikimas atspindi ir laikmečio dvasią, ir amžiną žmogaus troškimą atsinaujinti, turėti vilties ir džiaugsmo. Stovėdami ant kiekvienų Naujųjų metų slenksčio, spindint ryškiems fejerverkams, dalyvaujame tradicijoje, kuri yra sena kaip pasaulis, tačiau nuolat evoliucionuoja - kaip ir pati žmonija. Daugiau informacijos skaitykite www.superfejerverkai.lt puslapyje.