Naujausios
Naujoms sodybvietėms — gausybė suvaržymų
Per pastaruosius trejus metus mūsų krašte įkurtuvėms ėmė ruoštis pora šimtų naujų ūkininko sodybų šeimininkų. Būna, jog nusipirkę žemės, ten prisivežę statybinių medžiagų, įsirengę gėlynus ar daržą, būsimieji ūkininkai sužino, kad jų sodyba turi būti kitoje sklypo vietoje.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Žemės — plačios, vietų sodybai — nedaug
„Aš pati, mintinai žinodama visus apribojimus, taikomus naujos ūkininko sodybos vietai, važinėdama po kaimus sunkokai išsirinkčiau tinkamą vietą“, — sako Valstybinio žemės fondo Šiaulių filialo vyresnioji inžinierė Danutė Tvaranavičienė, vienintelė šiame filiale turinti specialią licenciją ūkininko sodybos vietai projektuoti.
Nuo 2008— ųjų pavasario, kai Vyriausybės nutarimu į teritorijų planavimo dokumentų sąrašą buvo įrašytas būtinumas rengti ūkininko sodybos vietos planus, D.Tvaranavičienė yra parengusi arti šimto tokių planų.
Pastaraisiais metais licencijas rengti tokius planus yra įsigijusios dar keletas mūsų krašto projektavimo įmonių.
Gerokai padidėjęs miestiečių noras rinktis pigesnį pragyvenimą ir ramybę kaime pagyvino nedidelių žemės sklypų rinką patraukliose kaimiškose vietovėse.
„Maždaug kas dešimtą būsimosios kaimo sodybos statytoją tenka įtikinėti rinktis sodybai ne tą vietą, kurią jis nusižiūrėjo. Ir ne tik dėl apribojimų sodybvietei. Būna, jog žmogus nepagalvoja, kiek jam kainuos įsirengti kelią, elektros tiekimo liniją, kaip jo vaikai išbris per žiemos pusnynus iki viešojo kelio“, — pasakojo pašnekovė.
Būna, jog tik kreipesis į architektą gyvenamojo namo projekto naujakurys sužino, kad naujo vienkiemio statytojas turi būti ūkininkas, o juo gali tapti tik išklausęs specialius kursus. Po to jis turi rajono Savivaldybėje gauti sodybos projektavimo sąlygų sąvadą ir kreiptis dėl sodybos vietos parinkimo plano parengimo.
Kyla keblumų dėl įrenginių
Pasak D.Tvaranavičienės, pirmasis reikalavimas naujai ūkininko sodybai — pati sodyba neturi užimti daugiau nei 40 procentų turimo žemės sklypo ploto, kad ūkininkui liktų žemės bent uogynui ar sodui įveisti, gal bityną išdėstyti.
Sodyba negali būti arčiau nei 70 metrų nuo magistralinio kelio, 50 metrų nuo regioninio, 10 metrų — nuo vietinio kelio. Mažesni būsimų pastatų atstumai nustatyti, matuojant nuo elektros tiekimo, dujotiekių, ryšių linijų.
Beveik kiekvienas būsimos sodybos statytojas turi keblumų dėl požeminių melioracijos įrenginių.
D.Tvaranavičienės teigimu, smulkiosios drenažo arterijos — sausintuvai — neturi įtakos sodybos vietai: jeigu reikės, melioracijos sistemų valdytojai įrašys reikalavimą statytojo lėšomis sausintuvus „perkelti“ už sodybos ribų. Tuo tarpu nuo drenažo projekte kadaise numatytų rinktuvų trasos sodybos pastatai turi būti ne arčiau, nei 15 metrų.
Jeigu sodybos šeimininkui pastarasis atstumas yra svarbus, jis gali atkasti po žeme gulintį rinktuvą — tada reikalaujamas atstumas nuo pastato sumažėja iki 5 metrų.
Neįveikiami saugikliai
Ūkininkas, Radviliškio rajone, šalia Daugėlaičių gyvenvietės, įsigijęs 80 arų žemės sklypą, besiremiantį į melioracijos griovį, susidūrė su neįveikiama problema — pagal neseniai priimtą įstatymo papildymą jo sodyba turi būti ne arčiau, kaip 50 metrų nuo kadaise kanalizuoto upelio. Nuo dabartinio melioracijos griovio atmatavus reikiamą atstumą, sklype betelpa tik gyvenamasis namas...
„Nors senesnių Daugėlaičių sodybų kiemai yra prie pat griovio, ten įrengtos ir komunikacijos, būsimos naujos sodybos šeimininkui niekas nesiima pagelbėti. Visi, į kuriuos kreipiamės, įskaitant Nacionalinę žemės tarnybą, supranta, jog reikalavimas pernelyg griežtas, tačiau išeities neranda — toks įstatymas...“, — apgailestavo D. Tvaranavičienė.
Taigi, visi melioracijos grioviai, kurie atsirado kanalizuojant buvusius upeliūkščius ir kurie turi Registre įrašytus vardus, apsaugomi nuo visokių gretimų statybų. Toks pat — 50 metrų — atstumas taikomas ir prie dar išlikusių natūralių upelių, tvenkinių. Jeigu pastarųjų pakrantės yra lėkštos, reikalaujamas atstumas iki būsimų statinių padidėja — yra 100 metrų.
Tik nuo neįvardintų melioracijos griovių reikalaujama išlaikyti bent 15 metrų atstumą. Tačiau tokių griovių nedaug tėra.
Dėl griežtos gamtinio karkaso objektų, ypač saugomų teritorijų „Natūra — 2000“ apsaugos, neretai nusiskundžia kiti krašto ūkininkai. Būna, jog didesnių ūkinių pastatų statybos draudimas šiose teritorijose varo ūkininkus į neviltį, skaudžiai varžo ūkininkų ūkių plėtrą.
Sodybviečių projektai — per Vilnių
Panaikinus apskričių administracijas, galutinis ūkininko sodybos vietos projektų patvirtinimas pavestas Nacionalinei žemės tarnybai Vilniuje. Dėl to pailgėjo projekto parengimo laikas — tai užtrunka 3— 5 mėnesius.
Priklausomai nuo įvairių derinimų su požeminių bei antžeminių komunikacijų, esančių toje teritorijoje, valdytojais skaičiaus, taip pat su tam tikrų gretimų teritorijų (pasienio zona, saugomos teritorijos, oro uostas ir panašiai) institucijomis, ūkininko sodybos vietos projektas atsieina ūkininkui įvairiai, dažniausiai — apie pora tūkstančių litų.
PROJEKTAS: „Parenkant naujos sodybos vietą, tenka keliskart nuvykti į dar būsimą sodybvietę, neretai — įtikinti ūkininką kurtis kitoje jo žemės sklypo vietoje“, — sako Valstybinio žemės fondo Šiaulių filialo vyresnioji inžinierė Danutė Tvaranavičienė.
SODYBA: Pastaraisiais metais ūkininkai dažniau imasi statyti lengvų konstrukcijų statinius.
Autoriaus nuotr.