Naujieji verslo ženklai: sugrįžimai ir įvairovė

Nau­jie­ji vers­lo ženk­lai: su­grį­ži­mai ir įvai­ro­vė

Vy­riau­sy­bė ke­ti­na su­da­ry­ti fon­dą nu­ma­ty­toms ša­lies re­gio­nų vers­lo kryp­tims pa­rem­ti. Jų pro­ver­žis tu­rė­tų įvyk­ti apie 2020 me­tus.

Šiau­lių re­gio­ne do­mi­nuo­tų iš­ma­nio­ji ga­my­ba.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Iš­ma­nio­sios ga­my­bos re­gio­nas

Kel­mės tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­re su­reng­ta­me ra­jo­no va­do­vų bei vers­li­nin­kų su­si­ti­ki­me vers­li­nin­kai su­pa­žin­din­ti su Vy­riau­sy­bės ke­ti­ni­mais rem­ti nu­ma­ty­tas re­gio­nų vers­lo kryp­tis.

Vers­li­nin­kai pa­kvies­ti pa­teik­ti nu­ma­ty­tų sri­čių vys­ty­mo idė­jų ir sa­vo in­dė­liu pri­si­dė­ti prie re­gio­no vers­lo iš­ju­di­ni­mo bei plė­to­ji­mo.

Šiau­lių ap­skri­tis tu­rė­tų tap­ti iš­ma­nio­sios ga­my­bos re­gio­nu. Čia ga­lė­tų do­mi­nuo­ti sep­ty­nios spe­cia­li­za­ci­jos kryp­tys. Ak­cen­tuo­ta bal­dų ir me­die­nos, plas­ti­ko, me­ta­lo, dvi­ra­čių ga­my­ba, ka­sy­ba ir sta­ty­bi­nių me­džia­gų ga­my­ba, že­mės ūkio pro­duk­ci­jos ga­my­ba ir per­dir­bi­mas, lo­gis­ti­ka, fi­nan­sų in­ži­ne­ri­ja.

Kel­mės ra­jo­ne prio­ri­te­ti­nės kryp­tys ga­lė­tų bū­ti bal­dų ir me­die­nos ga­my­ba, ka­sy­ba ir sta­ty­bi­nių me­džia­gų ga­my­ba, že­mės ūkio pro­duk­ci­jos ga­my­ba ir per­dir­bi­mas bei lo­gis­ti­ka.

Iš me­džio – pir­tys ir jur­tos

Apie šian­die­ni­nę ra­jo­nui ir re­gio­nui nu­ma­ty­tų vers­lo kryp­čių si­tua­ci­ją ir apie tai, ar tik­rai ga­li­ma ti­kė­tis jų pro­ver­žio 2020 me­tais, kal­ba­mės su Kel­mės tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­re Vi­li­ja VIR­BIC­KE:

– Me­die­nos ap­dir­bi­mas ir me­džio ga­mi­niai Kel­mės ra­jo­no vers­li­nin­kams, ma­tyt, yra ar­čiau­siai šir­dies ir ar­čiau­siai ga­li­my­bių. Ta­čiau, kad ra­jo­ne at­si­ras­tų ko­kia nors di­de­lė, daug dar­bo vie­tų su­ku­rian­ti įmo­nė, ko ge­ro, ne­ver­ta ti­kė­tis?

– Sun­ku pro­gno­zuo­ti atei­tį. Ta­čiau šiuo me­tu su me­džio ap­dir­bi­mu ir ga­my­ba su­si­ju­sių įmo­nė­lių ir in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­man­čių vers­li­nin­kų – ga­na daug. Vien bal­dų ga­min­to­jų ra­jo­ne ras­tų­si apie de­šimt. Ga­mi­na­mi lau­ko, kar­ka­si­niai, vir­tu­vės ir mie­ga­mo­jo bal­dai. Smul­kių įmo­nė­lių pri­va­lu­mas, kad jų ga­mi­niai – vie­ne­ti­niai, ga­lin­tys to­bu­lai ati­tik­ti klien­to po­rei­kius.

Lentp­jū­vių ra­jo­ne taip pat yra ne­ma­žai. Pui­ku tai, kad jų sa­vi­nin­kai su­ku­ria dar­bo vie­tų kai­muo­se, kur ypa­č trūks­ta dar­bo. Ta­čiau tų dar­bo vie­tų la­bai ne­daug. Ge­riau­siu at­ve­ju – pen­kios. Apsk­ri­tai ra­jo­ne yra apie trys šim­tai įmo­nių, ku­rio­se dir­ba tik iki pen­kių žmo­nių.

Bet yra ir tvir­tai į me­džio ap­dir­bi­mą įsi­ki­bu­sių įmo­nių. Įsi­ki­bo tos, ku­rios sa­vo ga­mi­nius ve­ža į už­sie­nį. Pa­vyz­džiui, „Kel­mo­lis“ iš me­džio ga­mi­na ku­bi­lus mau­dy­nėms, ap­va­lią­sias pir­tis. Jas mie­lai per­ka aust­rai, skan­di­na­vai ir ki­tų už­sie­nio ša­lių var­to­to­jai. Tai pui­kus pa­vyz­dys, kaip vie­na vers­lo rū­šis kuria ki­tą. „Kel­mo­lis“ pra­dė­jo nuo eko­lo­giš­kų alie­ji­nių me­džio da­žų ga­my­bos. Po to iš­plė­tė vers­lą – pa­tys pra­dė­jo ga­min­ti ir me­džio ku­bi­lus bei sta­ti­nius.

Į Kel­mės ra­jo­ną ke­ti­na at­si­kraus­ty­ti klai­pė­die­tis, ku­ris čia ma­to di­de­les ga­li­my­bes sa­vo vers­lui. Jis sta­to jur­tas.

At­si­ran­da jau­nų drą­sių vers­li­nin­kų, ku­rie, už­sie­ny­je už­si­dir­bę pi­ni­gų, ke­ti­na sta­ty­ti kar­ka­si­nius na­mu­kus ir vež­ti juos į Šve­di­ją.

Ti­ki­si, jog iš­lįs iš po­grin­džio

– Kaip prio­ri­te­ti­nė ša­ka pla­nuo­ja­ma že­mės ūkio pro­duk­ci­jos ga­my­ba ir per­dir­bi­mas. Ūki­nin­kų, ku­rie au­gi­na ja­vus, dar­žo­ves ir įsi­drą­si­na au­gin­ti ne­tra­di­ci­nes kul­tū­ras, ra­jo­ne ga­na daug. Ta­čiau per­dir­bi­mo įmo­nės – pa­vie­nės. Stam­bes­nis ir ži­no­mes­nis tik Al­gi­man­to Vaup­šo dar­žo­vių per­dir­bi­mo ce­chas.

– Pui­kus ir ki­tas pa­vyz­dys: už­ven­tiš­kis vers­li­nin­kas ir ūki­nin­kas Ri­čar­das Pet­ri­kas įkū­rė de­dek­lių viš­tų fer­mą. Viš­tas le­si­na sa­vo ūky­je išau­gin­tais grū­dais. Vers­lo pla­nas pa­si­tei­si­no. Eko­lo­giš­ki kiau­ši­niai pui­kiai per­ka­mi. Vers­li­nin­kas ke­ti­na sta­ty­ti pa­ša­rų ga­my­bos įmo­nę.

Eko­lo­gi­nę pro­duk­ci­ją per­dir­ba Bud­rai­čių kai­mo bend­ruo­me­nės ce­che­lis. Mė­sos ga­mi­nius rū­ko „Li­no­lio“ įmo­nė­lė Šau­kė­nų se­niū­ni­jo­je. Yra pa­vie­nių sū­rių, mė­sos kon­ser­vų ga­min­to­jų.

Ūki­nin­kų šei­ma iš Pak­ra­žan­čio se­niū­ni­jos ren­gia pro­jek­tą, no­ri įkur­ti sū­rių ga­mi­ni­mo ce­che­lį.

Kai bus pa­siū­ly­ta pa­ra­ma, smul­kie­ji vers­li­nin­kai, da­bar pri­si­den­gian­tys ga­my­ba sa­vo po­rei­kiams, iš­lįs iš po­grin­džio, le­ga­li­zuo­sis.

Lo­gis­ti­kos įmo­nėms trūks­ta dar­buo­to­jų

– Lo­gis­ti­ka Kel­mės ra­jo­ne taip pat nu­ma­to­ma kaip vie­na iš prio­ri­te­ti­nių kryp­čių, nors šia veik­la už­sii­man­čių įmo­nių – tik ke­lios. Kaip joms se­ka­si?

– Stam­bes­nės įmo­nės iš tie­sų tik ke­lios: „Eg­lė“, „Dag­tis“, „Sa­ke­ra“, „Da­do­de­ra“, D. Min­tau­tie­nės įmo­nė. Yra dar ke­le­tas, tu­rin­čių po vie­ną – du sunk­ve­ži­mius. Kai­nos už per­ve­ži­mus da­bar la­bai „nu­muš­tos“. Ta­čiau tos įmo­nė­lės iš­gy­ve­na, iš­lie­ka. Stam­bes­nės tu­ri ke­ti­ni­mų sta­ty­ti san­dė­lius.

Kaip vie­ną di­džiau­sių pro­ble­mų jos ke­lia vai­ruo­to­jų trū­ku­mą. Dau­ge­lis jų at­si­ve­ža iš Uk­rai­nos. Kel­mė­je įsi­kū­ru­si net tar­pi­nin­kų įmo­nė, ku­ri ieš­ko vai­ruo­to­jų Uk­rai­no­je.

Kai­mo tu­riz­mas sie­kia įvai­ro­vės

– Iki šiol Kel­mės ra­jo­ne la­biau­siai bu­vo ak­cen­tuo­ja­mas kai­mo tu­riz­mas. Ta­čiau dau­ge­lis kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų bu­vo tik pa­si­links­mi­ni­mų ir po­bū­vių vie­ta. Gal da­bar kei­čia­si ten­den­ci­jos?

– So­dy­bų šei­mi­nin­kai nuo­lat tu­ri gal­vo­ti, ką ori­gi­na­les­nio pa­siū­ly­ti poil­siau­to­jams. Kai tai pa­siū­lo, žmo­nės at­va­žiuo­ja ne tik pa­si­links­min­ti, bet ir pail­sė­ti. An­tai Pa­nū­džių kai­me įsi­kū­ru­si kai­mo tu­riz­mo so­dy­ba poil­siau­to­jus ap­gy­ven­di­na jur­to­se. Pak­lau­sa – la­bai di­de­lė. Ke­ti­na plės­ti poil­sia­vie­tę.

Bet so­dy­bos šei­mi­nin­kas gal­vo­ja ir apie pa­pil­do­mą vers­lo ša­ką. Pa­vyz­džiui, iš eže­ro dumb­lo ga­min­ti trą­šas ir ne­tgi kre­mus, iš vi­so apie 30 rū­šių pro­duk­tų.

Grįž­ta iš už­sie­nio ir did­mies­čių

– Kel­mės ra­jo­nas – vie­nas iš la­biau­siai dėl emig­ra­ci­jos „nu­krau­ja­vu­sių“ ša­lies ra­jo­nų. Bet te­ko ap­ra­šy­ti ir ne vie­ną grį­ži­mo is­to­ri­ją. Gal tai jau­čia­ma ir vers­le?

– Grįž­tan­čių yra. Ir ne tik iš už­sie­nio. Did­mies­čių žmo­nės įver­ti­na pro­vin­ci­jos pri­va­lu­mus: pi­ges­nį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, pi­ges­nę dar­bo jė­gą. Var­to­to­ją ga­li­ma su­ras­ti ir did­mies­ty­je, o ga­min­ti ir gy­ven­ti la­bai pa­to­gu pro­vin­ci­jo­je. Štai šian­dien į Vers­lo cent­rą bu­vo už­su­ku­si di­zai­ne­rė iš Vil­niaus. No­rė­tų su­grįž­ti ir įkur­ti Kel­mė­je vie­ne­ti­nių dra­bu­žių siu­vyk­lą.

Už­sie­ny­je dir­ban­tys kel­miš­kiai taip pat in­ves­tuo­ja į sa­vo ra­jo­ną, čia re­gist­ruo­ja įmo­nes, nors kar­tais dir­ba už­sie­ny­je.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Vi­li­ja Vir­bic­kė sa­ko, jog lie­tu­viai pra­de­da įver­tin­ti vers­lo ga­li­my­bes pro­vin­ci­jo­je.

Al­gi­man­to Vaup­šo dar­žo­vių per­dir­bi­mo ce­chas – di­džiau­sia to­kio po­bū­džio įmo­nė Kel­mės ra­jo­ne.

Da­bar na­mų ga­my­bos varš­kės sū­rį ga­li­ma nu­spirk­ti ir tur­gu­je. Vi­lia­ma­si, jog ga­vę pa­ra­mos, sū­rių ga­min­to­jai ga­lės įsteig­ti ce­che­lius ir su­kur­ti dar­bo vie­tų bei mo­kė­ti mo­kes­čius į biu­dže­tą.