Naujausios
Naujasis Statybos įstatymas atriša rankas ir įpareigoja
Beveik prieš metus įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas vis yra tobulinamas ir apauga naujais įstatymo papildymais. Nemažai ginčų kelia savavališkų statybų įteisinimas. Naująjį LR Statybos įstatymą ir papildymus komentuoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras ŠEŠTAKAUSKAS.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
— Kokius pakeitimus Statybos įstatyme laikote svarbiausiais?
— Vienas svarbiausių Statybos įstatymo (toliau–Įstatymas) pakeitimų — galimybė įteisinti savavališkai statomus ar pastatytus statinius.
Savavališkai pastatyti ar statomi statiniai Įstatymo pakeitimais diferencijuojami.
Vieną grupę sudaro statiniai, kurie pastatyti (statomi) nesilaikant formalių procedūrų (pavyzdžiui, neturint projektinės dokumentacijos, statybos leidimo ir panašiai), tačiau tokios paskirties statinių statyba yra galima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendimams.
Kitą pastatų grupę sudaro pastatyti arba tik statomi statiniai, kurių statyba atliekama, nesilaikant formalių procedūrų, kai tokios paskirties statinių statyba tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra negalimi pagal galiojančius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba prieštarauja aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams.
Įstatymo pataisomis numatyta galimybė įteisinti savavališkai pastatytus (statomus) statinius, kurie atitinka pirmoje grupėje išvardintus reikalavimus. Savavališkai pastatytiems (statomiems) statiniams, kurie neatitinka aukščiau nuodytų kriterijų, nustatytas iki Įstatymo pakeitimų galiojęs reglamentavimas, tai yra, jie turi būti nugriauti arba pertvarkyti. Įstatymu numatyta galimybė, o ne pareiga įteisinti aukščiau minėtus savavališkus statinius. Todėl, jei per nustatytą protingą terminą statytojas savavališkų statinių neįteisins, toks statinys turės būti nugriautas.
— Savavališkas statybas daug kas supras kaip savavališkas, nelegalias, neteisėtas. Ar dėl skirtingomis aplinkybėmis vartojamo vienodo termino „savavališkos“ nebus sunku susigaudyti, kodėl vienos statybos įteisinamos, kitos — ne?
— Savavališkai pastatyti statiniai įstatymo pakeitimais suskirstyti. Yra statybų, kai statoma be projekto, be leidimų, saugomoje teritorijoje, kurioje statyti negalima. Ir yra atvejai, kai žmogus tinkama tvarka nusipirko žemę, pakeitė jos paskirtį, jeigu reikėjo keisti, gavo tuometinį sąlygų sąvadą, prieš tai–detalųjį planą, kurį patvirtino ne kas kitas, kaip savivaldybės taryba, samdė projektuotoją, pradėjo statyti, investavo. Ir staiga — po penkerių ar šešerių metų, keičiantis institucijų tarnautojams, tvarkai, konstatuojama, kad leidimai buvo išduoti neteisėtai, statyba savavališka. Vienintelis pasitaisymas — radikalus. Pastatą nugriauti.
Dabar atsirado sąlygos, kaip tokius tariamai savavališkus statinius įteisinti. Manau, kad šis įteisinimas yra labai prasmingas ir reikšmingas. Kiekvienas statinys — nacionalinis turtas, kuris tarnauja ne vieną dešimtmetį. Jei statytojas, turintis visus leidimus statyti, bus priverstas pastatą nugriauti, tai regreso tvarka per Strasbūro teismą jis vis tiek pasieks, kad iš biudžeto jam būtų atlyginta žala.
— Viešoje erdvėje verda diskusijos. Kalbama, kad Seimo priimtos Statybos įstatymo pataisos suteikia galimybę įteisinti daugiau kaip pusę nelegalių statybų.
— Vienas iš Įstatymo pakeitimų tikslų ir buvo nelegalių statybų įteisinimas, kuriam Asociacija ne tik pritaria — ji šį pakeitimą inicijavo.
Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą įsigalios nuo 2013 metų sausio 1 dienos.
— Kokius įstatymo pakeitimus dar laikote reikšmingais?
— Gerokai supaprastintas pats statybos procesas. Neliko reikalavimo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, kurį išduodavo viešojo administravimo subjektai. Dabar sąlygas reikia gauti tik norint statyti jautriose gamtos apsaugos ar kultūros paveldo požiūriu teritorijose, taip pat reikia atitikti sąlygas prisijungti prie inžinerinių ir susisiekimo tinklų. Statybos leidimas privalomas tik naujos statybos ir rekonstravimo atvejais.
— Ką reiškia Įstatyme atsiradę pakeitimai, supaprastinantys „patį statybos procesą“? Kokių reikalavimų sumažėjo statybininkams? Ar tai naudinga užsakovui?
— Atsisakymas projektavimo sąlygų sąvado, procedūrų atlikimas per LR statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatybą“, leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir atsakomybės už šios tvarkos pažeidimus reglamentavimas, statybos užbaigimo procedūrų supaprastinamas, savavališkos statybos padarinių pasekmių sureguliavimas ir kitkas skirta statytojo (užsakovo) pareigoms palengvinti. Esant teisiniam aiškumui, laimi ir rangovas, ir kiti statybos proceso dalyviai
— Kokios institucijos turėdavo išduoti sąlygas statyti pastatą?
— Elektros, dujotiekio tinklai, ryšio įmonės ir visos kitos, su kuriomis statinys susijęs. Šešiolika ar septyniolika institucijų.
Pagal dabartinę sistemą sąlygų sąvado nereikia. Projektuotojui sakote: statau namą ar prekybinį centrą, man reikės tiek ir tiek kubinių metrų vandens per valandą, tokio ir tokio elektros kilovatvalandžių galingumo, vėliau talpinate informaciją į informacinę sistemą „Infostatyba“, pateikiate savo planus ir visi suinteresuoti privalo pasisakyti per nustatytą terminą. Jeigu kuris vėluoja, tai procesui nekliudo. Jeigu kuris atsako, kad kelių kilometrų spinduliu yra problemų dėl kabelio nutiesimo, jūs galite iš karto važiuoti, derėtis ir tartis. Tai reiškia, kad tinklų statytojas ar kitų paslaugų tiekėjas yra ūkio subjektai, ir tai ūkio subjektų susitarimo klausimas.
Supaprastintos ir statinių užbaigimo procedūros. Įstatymo numatytais atvejais nebereikia akto apie statinių pripažinimą tinkamais naudoti. Statytojui pakanka deklaruoti, kad statinys pastatytas pagal projektą.
Įstatymas išsamiai reglamentuoja, kokiais atvejais yra privalomas kiekvienas statybą leidžiantis dokumentas, nustato jų gavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, nurodo kas turi tikrinti statinio projektus, tikrinimo principus, terminus ir tikrintojų atsakomybę.
— Kokios priežastys lėmė keisti galiojusį Statybos įstatymą?
— Senasis Statybos įstatymas nebeatitiko dabarties aktualijų. Buvo būtina sumažinti administracinę naštą statybos proceso dalyviams, užkirsti kelią plintančioms savavališkoms statyboms, tobulinti statybos procesų teisinį reglamentavimą
— Prie kokių įstatymo pakeitimų yra prisidėjusi Lietuvos statybininkų asociacija?
— Asociacija, jai suteiktų teisių ribose, dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Aplinkos apsaugos komitetų posėdžiuose, svarstant Įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Į daugelį Asociacijos išreikštų pageidavimų buvo atsižvelgta. Pavyzdžiui, dėl įmokų už savavališkos statybos įteisinimą reglamentavimo; dėl žalos atlyginimo statytojui, kurio kaltės dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento nėra, ar sąžiningam įgijėjui; dėl juridinių asmenų atsakomybės už Įstatymo pažeidimus; dėl baudų dydžio sumažinimo; dėl pastato bendraturčių sprendimo pastato atnaujinimui (modernizavimui); dėl statybos leidimo gavimo tvarkos.
— Kam naujasis LR statybos įstatymas labiau atriš rankas? Kas iš to daugiausia laimės?
— Įstatymas suteikia daugiau laisvių visiems statybos proceso dalyviams, itin palengvina statytojų (užsakovų) prievolių vykdymą, dėl to palengvėja projektuotojų ir rangovų pareigų atlikimas, palengvėja ir paspartėja rangos (projektavimo ir statybos) sutarčių atlikimas, darbai atliekami greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis. Galutinėje išvadoje laimi vartotojai — tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys.
PALENGVINIMAS: Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko, Statybos įstatymo pakeitimai pirmiausia skirti palengvinti visų statybos proceso dalyvių veiklą.
Jono TAMULIO nuotr
„Vienas iš Įstatymo pakeitimų tikslų buvo nelegalių statybų įteisinimas, kuriam Asociacija ne tik pritaria — ji šį pakeitimą inicijavo“, — sako Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Nuotrauka iš asmeninio Adakro ŠEŠTAKAUSKO archyvo
.