Naudotų automobilių rinkoje keičiasi pirkėjai

Naudotų automobilių rinkoje keičiasi pirkėjai

Šiauliuose yra trys automobilių turgavietės, tačiau nė viena iš jų savo dydžiu neprilygsta anksčiau šalia oro uosto arba Radviliškyje veikusiam turgui. Pirkėjai iš Rytų šalių nebesilanko jau nuo liepos 1 dienos. Pardavėjai apskaičiavo, kad prekyba automobiliais sumažėjo 70— 80 procentų, tačiau kainos išliko tokios pat.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

redakcija@skrastas.lt

Automobilių turgus nemirė

Vos prieš pora mėnesių automobilių prekeiviai skaičiavo paskutines pelningas dienas. Aštuonis iš dešimties automobilių nupirkdavo baltarusiai, kazachai, kirgizai, rusai. Nedidelę dalį — lenkai, latviai ir estai.

Nuo liepos 1 dienos Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija sujungė savo muitų sistemą. Muitas už įvežamus automobilius šoktelėjo nuo 4 iki 10 kartų. Manoma, kad minėtos šalys į savo teritoriją įsileidžia vakarietiškų automobilių gamyklas, todėl joms reikia sukurti savą pirkėjų rinką.

Mieste veikia trys dėvėtų automobilių prekybos vietos. Viena jų — bedrovės „Autogedas“ prekyvietė, įsikūrusi už S. Daukanto ir Dubijos gatvių sankirtos. Čia kasdien stovi apie 100 — 120 automobilių. Savininkai neišduoda, kokius mokesčius moka pardavėjai, tačiau patikino, kad čia išrikiuoti nepigūs, tačiau geri automobiliai. Dažniausiai už priekinių stiklų mirga kainos nuo 2000 iki 6000 eurų. Dominuoja japoniški ir europietiški automobiliai. Vienas kitas amerikietiškas.

Pabalių automobilių turgus — pats jauniausias, bet ne mažiausias. Čia pirkėjų laukia 180— 220 automobilių. Už automobilio stovėjimą čia mokamas simbolinis vieno lito už parą mokestis. Pabaliai atgijo pavasarį, kai visus automobilius pradėjo „šluoti“ rusai, baltarusiai ir kazachai.

Pati mažiausia „Monikos“ automobilių prekyvietė, įsikūrusi Statybininkų gatvėje, pirkėjams siūlo kelias dešimtis automobilių. Didelė dalis automobilių parduodama privačiai.

Automobiliai neatpigo

„Pabalių turgaus“ direktorius Žydrūnas Augustinas jau trejus metus svajojo įkurti tokį turgų, tačiau pavyko tik šiemet. Jis tikina, kad automobilių kainos po muitų Rytų šalyse įvedimo beveik nepasikeitė. Daug lietuvių pirkėjų laukė liepos 1-osios ir smarkiai atpigsiančių automobilių.

„Lietuviai pradėjo gausiau pirkti, todėl kainos beveik nesumažėjo. Jei ir toliau bus toks automobilių antplūdis, padidinsime stovėjimo kainą iki 10 litų tiems, kurie čia laiko automobiliu ne kasdien, o atvyksta tik per turgadienius“, — konstatavo direktorius.

Šiaulietis automobilių prekeivis Andrius kalba apie kitokias kainų politikos priežastis. Vasarą Lenkijoje brango kelių mokesčiai. Dabar vieno kilometro kaina šioje šalyje gali svyruoti nuo 6 iki 14 eurocentų. Taip pat kainas reguliuoja ir automobilių pasiūla Vakarų šalyse. Pigiai nupirkti gerą automobilį darosi neįmanoma ne tik Vokietijoje, bet ir Italijoje. Į šią šalį lietuvių supirkėjai atkeliavo po to, kai sunkiai įpirko vokiškus, belgiškus ir prancūziškus automobilius.

Andrius sako, kad naudotų Lietuvos transporto priemonių rinka praktiškai palaidota. „Jei anksčiau per mėnesį parduodavau po 60 automobilių, tai dabar vos dešimt“, — skaičiavo prekeivis. Jis tikina, kad dabar jo finansinę padėtį gelbėja kiti lygiagrečiai veikiantys verslai.

Andrius neseniai galvojo įsigyti dar vieną vilkiką automobiliams vežti, tačiau atsisakė šios minties. Rugpjūtį jo turimas vilkikas į Vakarus nepajudėjo.

Geras nebūna pigus

Prekeivis Andrius nesistebi, kad turgavietės pilnos: „Niekas automobilių neišperka, todėl ir stovi ištisas savaites. Tikrai geri automobiliai neužsibūna nei turguje, nei privačiuose kiemuose. Pirkėjų negąsdina ir didesnė kaina, jei mašina iš tiesų toli nuveš.“

Vokietijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje nebrangiai surasti gerą automobilį tampa vis sudėtingiau. Europos turgavietes prieš porą mėnesių irgi buvo „okupavę“ supirkėjai iš Baltarusijos.

Lietuvos prekeiviai Europoje yra tie, kurie ieško pigiausių automobilių, nes juos savo šalyje taip pat tenka parduoti pigiausiai. Lenkai, bulgarai ir kitos šalys už automobilius išgali mokėti daugiau, todėl jų prekeiviams lengviau rasti paklausią prekę.

Andrius tikina, kad dabar pardavėjai pirkėjų neapgaudinėja. Tiesa, dar pasitaiko, kad yra atsukinėjami kilometrų skaitikliai. „Jei švariai nuplaunamas variklis ir nublizginamas kėbulas, tai nėra apgavystė. Automobilis turi kurtis, nebarškėti, važiuoti“, — sako prekeivis.

Automobilio kaina nusako ir jo techninę būklę. Daugelis lietuvaičių tikisi įsigyti „ledinę“ mašiną už 2000 eurų. Andriui tokios svajonės kelia šypseną. Jo įsitikinimu, 2005 metais pagamintas automobilis, nuriedėjęs apie 150 tūkstančių kilometrų, turėtų kainuoti 5000— 7000 eurų. Jei jis pigesnis — ieškok trūkumų.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KAINOS: Turguje automobilių kainos dažniausiai svyruoja nuo 2000 iki 6000 eurų.

PASIŪLA: Automobilių turgavietėse tenka rezervuotis vietas.

PIRKĖJAI: Jau pora mėnesių turgavietėse nebėra pirkėjų iš Baltarusijos ir Kazachstano. 

Autoriaus nuotr.

.