Naudotų automobilių mažėja, konkurencija – didėja

Naudotų automobilių mažėja, konkurencija – didėja

Naudotų automobilių mažėja, konkurencija – didėja

Kelmės rajone, Naudvario kaime, gyvenantis Nerijus Banaitis jau aštuoniolika metų užsiima senų automobilių verslu. Perka Vokietijoje, parveža savo tralu ir parduoda Lietuvoje.

Verslininkas sako, jog šis laikas ypač sunkus. Vokietijoje tenka ilgai ieškoti tinkamo automobilio, nes juos šluote šluoja Afrikos, Bulgarijos, Ukrainos, Rumunijos, Čekijos verslininkai. Senus automobilius jau perka ir patys vokiečiai. O lietuviai pirkėjai tampa vis išrankesni.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Išmoko vokiečių kalbos

Nerijus Banaitis Smalininkų žemės ūkio technikumą baigė kaip tik tuo metu, kai ardėsi kolūkiai. Gauti darbo nė nesitikėjo.

Padedamas tuometinio Seimo nario Antano Račo, kuravusio tarpparlamentinius ryšius su Vokietija, gavo sezoninio darbo pas Vokietijos ūkininką.

„Nuo šešių ryto iki pusryčių dirbdavau kiaulių fermoje, – mena Nerijus. – Po pusryčių sėsdavau į pusę milijono markių kainuojantį traktorių – ir į laukus.“

Per ketvertą mėnesių darbo pas ūkininką kelmiškis išmoko susikalbėti vokiškai.

Nauji gebėjimai padėjo rasti darbo Lietuvoje. Grįžusį namo Nerijų dirbti pakvietė automobilių verslu užsiimantis kelmiškis.

Vokiškai susikalbantis Nerijus važiuodavo į Vokietiją, pirkdavo automobilius. Darbdavys jam nuo kiekvieno parduoto automobilio mokėdavo tam tikrą procentą.

Nelegaliai dirbti negalėtų

Pažinęs automobilių verslo subtilybes, Nerijus  nusipirko autovežį. Užegistravo savo įmonę ir pradėjo dirbti savarankiškai.

Sėda prie vairo šeštą valandą ryto. 23 valandą  jau būna Vokietijoje. Žinoma, jeigu kelyje nesusiduria su spūstimis ar nenutinka kokių kitų nenumatytų dalykų.

Apsistoja nedideliame miestelyje, pas žemės ūkiu besiverčiantį senyvą vokietį.

Per kelias dienas susiperka automobilius. Tuomet traukia atgal į Lietuvą. Toks vietos pakeitimas vyksta kas savaitę.

Jeigu tinkamų automobilių greitai nepavyksta surasti, užsibūna ilgiau. Yra pasitaikęs atvejis, kai automobilių teko ieškoti tris savaites.

Už būstą, kuriame apsistoja, Nerijus laisvu laiku padeda vokiečiui nudirbti kai kuriuos žemės ūkio darbus.

„Nesu pratęs lepintis ir gulėti, – sako vyras. – Ką veikčiau kelias dienas. Juk automobilių paieška – tai informacijos rinkimas. – Aš jam padedu, jis padeda man.“

Dviejų mėnesių likęs našlaitis, senelių išauklėtas visko pasiekti tik dorais keliais ir iš niekur nieko negavęs veltui Nerijus sako, jog negalėtų dirbti nelegaliai, kaip tai daro ne vienas automobilių pardavėjas.

Kartais jie šaiposi iš visus mokesčius mokančių automobilių pardavėjų. Tačiau Nerijus neima iš jų pavyzdžio. „Negalėčiau ramiai miegoti. O koks gyvenimas nuolat jaučiant baimę?“

Nuolatinė įtampa

Iš vienos kelionės Nerijus parsiveža po du automobilius. Tiek telpa į jo autovežį.

Automobilius dažniausiai parduoda neremontuotus. Nenori gaišti laiko papildomiems rūpesčiams. Nors, kai lietuviai auksarankiai sutvarkytų, už automobilį galėtų gauti žymiai daugiau. Tačiau verslininkas bevelija neišlaidauti servisams, automobilį parduoti pigiau ir dažniau važiuoti į Vokietiją.

Be to, geriau, kai pirkėjas pats rūpinasi remontu, žino automobilio kaprizus ir negalavimus.

Iš vieno parduoto automobilio verslininkas uždirba po šimtą, du šimtus eurų. Neslepia, jog kartais patiria ir nuostolį.

„Kelionės į Vokietiją – tai nuolatinė įtampa, – pasakoja N. Banaitis. – Nei doro valgio, nei doro miego. Nuolatinis nuovargis. Ir ten nuvažiavus, automobiliai – nepadėti. Reikia gerokai pavargti, kad gautum tokį, kurį parvežęs galėtum dar ir uždirbti.“

Ir perkant, ir parduodant – konkurencija

Pasak Nerijaus, Kelmėje labai daug konkurentų, prekiaujančių senais automobiliais. Tačiau dabar ne mažesnė konkurencija ir Vokietijoje perkant automobilius:

„Afrikiečiai dabar šluote šluoja vokiškus automobilius. Vežasi juos vagonais ir plukdo laivais. Pilna mašinų ieškančių tadžikų, ukrainiečių, čekų, bulgarų, rumunų. Verslas sunkėja. Praėjo laikai, kai mašiną galėjai nupirkti už du šimtus markių. Dabar už du šimtus eurų nieko negausi, nebent mašinos pavadinimą. Jau ir daugelis vokiečių jau nebespjauna į senus automobilius.“

Vokietijoje labai brangios autoserviso paslaugos. O Lietuvoje pilna garažų.

Auksarankiai išlygina sulankstytas skardas, nudažo – automobilis kaip naujas. Ir daužtų automobilių gamybos metai, paprastai, būna labai geri, maža rida.

Vokiečiui sutaisyti automobilį po avarijos būtų labai brangu. Jis, gavęs draudimo pinigus, mieliau perka naują.

Pasak N. Banaičio, automobilių verslą šiuo metu sunkina dar ir apmokestinti Lenkijos keliai. Kelionė pabrango šimtu eurų.

Norėdami sutaupyti lietuvaičiai važiuoja Rusijos pasieniu, kur mažiau mokamų kelių. Tačiau ir ilgiau sugaišta.

Autorės nuotr.

POPULIARUMAS: Verslininkas Nerijus Banaitis sako, jog pirkėjai labiausiai perka senus  „Audi“, „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes“ automobilius.