Naudingos gerosios bakterijos kelionėms ir kodėl jų reikia

gerosiosbakterijos
Vykstant į kelionę, nesvarbu, ar tai būtų egzotiškos atostogos, ar verslo išvyka, vienas iš prioritetų yra gera sveikata. Juk kas norėtų praleisti laiką toli nuo namų, jausdamasis prastai? Tačiau dažnai daugiausia dėmesio skiriame daiktų pakavimui ir esame linkę nepastebėti ne mažiau reikšmingo aspekto – savo vidinės ekosistemos. Žmogaus mikrobiomas – sudėtinga mikroorganizmų, gyvenančių mūsų organizme, bendruomenė – atlieka lemiamą vaidmenį mūsų virškinimui ir bendrai sveikatai.

Žmogaus mikrobiomas: vartai į sveikatą

Mikrobiomą sudaro bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai – tai dinamiška ekosistema. Jie gyvena ant žmogaus odos, burnoje, nosyje, tačiau ypač daug jų yra žarnyne. Nors tai gali skambėti netikėtai, nemažai šių mikroorganizmų yra mūsų sąjungininkai, nenuilstamai dirbantys, kad palaikytų mūsų sveikatą ir apsaugotų mus nuo kenksmingų patogenų.

Tačiau kelionės kelia iššūkių, kurie gali sutrikdyti trapią mūsų mikrobiomo pusiausvyrą. Nuo mitybos pokyčių iki sutrikusio miego režimo, naujos aplinkos poveikio ir padidėjusio streso lygio – organizmas susiduria su daugybe keblumų, kurie gali turėti įtakos mūsų savijautai. 


Gerųjų bakterijų vaidmuo, palaikant virškinimo sistemos sveikatą

Gerosios bakterijos, dar vadinamos probiotikais, yra naudingi mikroorganizmai, atliekantys svarbų vaidmenį, palaikant virškinimo sistemos sveikatą. Šios draugiškos bakterijos padeda skaidyti ir įsisavinti maistingąsias medžiagas bei skatina sveiką žarnyno aplinką. Įdomu tai, kad probiotikų yra įvairių rūšių – kiekviena jų turi savo funkciją. Kaip teigiama https://ecosh.lt/ tinklaraštyje, populiariausi probiotikai yra laktobacilos ir bifidobakterijos (arba kitaip – pieno rūgšties bakterijos), taip pat mieliagrybis Saccharomyces boulardii

Tačiau kelionių metu  mūsų mikroorganizmai susiduria su itin daug iššūkių. Tik pagalvokite, kiek daug jūsų žarnynas tuomet patiria: keičiate mitybos įpročius, bandote nepažįstamą maistą ir geriate skirtingų šaltinių vandenį. Taip pat tikėtina, kad valgysite daugiau riebalų ir perdirbto maisto bei mažiau skaidulinių medžiagų nei namuose. 

Be to, kelionės metu patiriamas stresas. Net jei keliaujate atpalaiduojančių atostogų, prieš atvykdami turite planuoti, pakuotis ir lakstyti po oro uostus. Daug laiko praleidžiate sėdėdami automobiliuose, autobusuose ir lėktuvuose, užuot judėję. Galite negerti pakankamai vandens, kad išliktumėte hidratuoti.

Visi šie veiksniai gali turėti didelę įtaką jūsų žarnynui. Nenuostabu, kad Klivlendo klinika viduriavimą įvardija kaip dažniausią keliautojų patiriamą problemą. Priklausomai nuo kelionės tikslo ir metų laiko, viduriavimas gali varginti 30–70 % keliautojų. 

Tiesa, kai kurie žmonės turi priešingą problemą ir keliaujant jiems užkietėja viduriai. Taip dažniausiai nutinka dėl to, kad geriama per mažai vandens arba per daug alkoholio.

Žarnyno veiklą gali sutrikdyti ir dėl dažnų kelionių per laiko juostas atsiradęs laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. jet lag). Sutrikus miegui, tai gali paveikti žarnyno mikrobų įvairovę ir pusiausvyrą, todėl gali atsirasti disbiozė, dėl kurios po kelionės sunkiau grįžti prie įprasto miego režimo.

Daugiau žarnyno sveikatos patarimų vasaros kelionėms

kelionems

Dabar, kai jau suprantame gerųjų bakterijų svarbą, panagrinėkime praktinius patarimus, kaip išlaikyti subalansuotą mikrobiomą kelionių metu:

daug probiotikų turintis maistas. Į savo mitybą įtraukite fermentuotų maisto produktų, tokių kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai ir kimči. Juose natūraliai yra gyvų gerųjų bakterijų kultūrų, kurios gali palaikyti jūsų virškinimo sistemos sveikatą;

probiotiniai papildai. Prieš kelionę ir jos metu apsvarstykite galimybę vartoti papildus su gerosiomis bakterijomis. Prieš vartodami būtinai pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku;

būkite hidratuoti. Gerkite pakankamai vandens, kad palaikytumėte hidrataciją ir sveiką virškinimą. Nepamirškite keliaujant rinktis švarius ir saugius vandens šaltinius;

tinkama higiena. Laikykitės nepriekaištingos rankų higienos, ypač prieš valgį, kad sumažintumėte riziką užsikrėsti kenksmingomis bakterijomis. Nešiokitės rankų dezinfekavimo priemones arba drėgnas servetėles, kai muilas ir vanduo nėra lengvai prieinami;

valdykite streso lygį. Kelionės gali kelti stresą, o didelis streso lygis gali sutrikdyti mikrobiomo pusiausvyrą. Įtraukite streso valdymo metodus į savo dieną, pavyzdžiui, meditaciją, gilaus kvėpavimo pratimus arba užsiimkite mėgstama veikla, kad pagerintumėte bendrą savijautą.

Užs. Nr. 535364