Naujausios
Namus puošia laikrodžiai
Vieni namus puošia paveikslais, kiti — vazomis, treti — įmantriais baldais. Docentas Algimantas Laurutis savo namus puošia laikrodžiais. Kiek jų namuose yra, šeimininkas sako neskaičiavęs.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Ne kolekcija
Vos įžengus pro Lauručių namų duris į akis krinta ant palangės išrikiuoti seni laikrodžiai. Kambariuose jų dar daugiau. Vieni radę vietos ant sienų, kiti jaukiai įsitaisę ant seno vokiško pianino, treti ant spintelių, indaujos ir net senovinės siuvimo mašinos.
„Tik nerašykit, kad tai kolekcija“, — iš karto įspėja šeimininkas. Bendraujantis su tikru laikrodžių kolekcionieriumi, ponas Algimantas savųjų kolekcija nedrįsta vadinti. Sako, tiesiog mėgstantis gražius laikrodžius.
„Mums laikrodžiai — interjero dalis. Norim, kad jis būtų savitas, išskirtinis, jaukus“,— sako pono Algimanto žmona Gražina. Moteris dažniausiai rūpinasi, kur stovės ar kabės naujai įsigytas laikrodis. Kartais tai būna tikras galvos skausmas. Ne taip paprasta atrasti vietos tarp daugybės laikrodžių.
Beveik visi laikrodžiai Lauručių namuose mechaniniai. Užvesti juos užtruktų nemažai laiko, todėl dauguma stovi. Šeimos nariai jau pripratę prie nuolatinio laikrodžių tiksėjimo ir grojimo, jų net nebegirdi, tačiau svečius kartais tai erzina. Su šypsena šeimininkai prisimena, kai nakvoti likęs pono Algimanto brolis visą naktį negalėjo užmigti, nes kas valandą jį išgąsdindavo laikrodžio šnypštimas prieš skambėjimą.
Paveldėta meilė laikrodžiams
Kada tiksliai susidomėjo laikrodžiais, A. Laurutis negali atsakyti. Ko gero, jaunystėje. „Gal iš senelio tą meilę paveldėjau. Jis mokėjo krosnis statyti ir laikrodžius taisyti“, — gūžteli pečiais ponas Algimantas. Žmona priduria, kad jos vyro, technikos mokslų daktaro, negali nežavėti technika.
A. Lauručiui sunku praeiti pro gražų laikrodį. Nemažai jų atrasta sendaikčių turguje. Ne visi laikrodžiai senoviniai, tačiau gražūs, įmantrūs ir išskirtiniai.
Apie meilę laikrodžiams žino beveik visi pono Algimanto draugai, giminės ir kolegos, todėl viešėdami užsienyje pasižvalgo po sendaikčių parduotuves ar turgų ir parveža kokį įdomesnį laikrodį. Kolegė docentė Janė Ščiukaitė padovanojo senelio iš Amerikos parsivežtą laikrodį. Tai — pats vertingiausias ir seniausias laikrodis namuose. Seną tarybinį laikrodį, stovintį ant indaujos svetainėje, padovanojo ponios Gražinos dėdė. Jis mielas, nes primena apie brangų žmogų.
„Išvirtas“ laikrodis
Vienokią ar kitokią istoriją turi beveik kiekvienas laikrodis.
Ponia Gražina apie vyro pomėgį sako, kad vyrui svarbu ne tik gražų laikrodį įsigyti, svarbiau, kad jis veiktų. Retai kada ponas Algimantas naudojasi laikrodininkų paslaugomis, stengiasi pats sutvarkyti, atgaivinti.
Išardęs vieną laikrodį, vyras pamatė, kad visos detalės apsivėlusios sudžiūvusiu tepalu. Bandė valyti tirpikliais, tačiau pridžiūvęs tepalas nepasidavė. Nusprendė detales pavirinti. „Kai grįžo žmona ir pamatė, kokius aš čia pietus verdu, labai supyko“, — prisiminęs juokiasi ponas Algimantas.
Slapti pirkiniai
Laikrodžių namuose gal būtų dar daugiau, jeigu ponia Gražina nepristabdytų pomėgio juos pirkti. Todėl labai užsigeidus kokio laikrodžio, ponui Algimantui tenka gudrauti. Patį didžiausią ir gražiausią laikrodį slapta nusipirko Kaune. „Nuvežė mus su sūnum į Kauno klinikas, o pats kažkur dingo. Po apžiūros laukiam laukiam, jo vis nėra, pradėjom nerimauti... O jis, pasirodo, laikrodį pirko“,— prisimena tą dieną ponia Gražina.
„Kai pirkau šį laikrodį, galvojau, kad jis labai senas, vėliau išaiškėjo, kad klydau“, — nusivylimo neslepia A. Laurutis. Nepaisant to, laikrodis pats gražiausias svetainės akcentas, kas penkiolika minučių pradžiuginantis vis kita melodija.
Ponia Gražina kartais pykstanti, kad laikrodžiams išleidžiama nemažai pinigų, tačiau pripažįsta, kad šis pomėgis duoda naudos auklėjant vaikus. Šie, sekdami tėvo pavyzdžiu, atrado savų pomėgių. Bando patys meistrauti, restauruoti, kolekcionuoti.
CITATA: „Gal iš senelio tą meilę paveldėjau. Jis mokėjo krosnis statyti ir laikrodžius taisyti.“
AISTRA: Algimantas Laurutis negali ramiai praeiti pro gražų laikrodį. Šį įsigijo slapta nuo žmonos Kaune.
SKAMBĖJIMAS: Šis Įmantrus laikrodis užvedamas retai — šeimos nariams nepatinka jo skambėjimas.
VERTYBĖ: Ponas Algimantas tikina, kad šis amerikietiškas laikrodis seniausias ir vertingiausias jų namuose. Jį padovanojo kolegė J. Ščiukaitė.
„IŠVIRTAS“: Laikrodis, kurio detales ponas Algimantas virino, šiandien puikiausiai veikia.
„CIBULIS“: Seną šeimos žadintuvą, vadinamą “cibuliu“, A. Laurutis perpirko iš savo buvusių uošvių.
VIETA: Laikrodžiai įsikūrę ant palangės, sienų, spintelių, pianino ir net senovinės siuvimo mašinos.
ŠEIMININKĖ: Ponia Gražina kartais pykstanti, kad švaistomi pinigai laikrodžiams, tačiau pripažįsta, kad šis pomėgis duoda naudos vaikų auklėjime.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.