Naujausios
GRAŽIAUSIOS SODYBOS (4)
Namą supa žydinčios salos
Birutės ir Albino Šarauskų sodyba Kalnelio Gražioniuose (Radviliškio rajone) šiemet pripažinta gražiausia Šiaulių apskrities kaimo sodyba. 28 metus čia gyvenantys šeimininkai jos grožį pirmiausia puoselėja ir kuria sau.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Močiutei padeda anūkai
Sodyba mus pasitinka šalta aklina betono tvora, į galvą ateina palyginimas „Mano namai — mano tvirtovė“. Prie vartų lūkuriuojanti ponia Birutė akimirksniu sušildo svetinga šypsena. Dar jaukiau pasijuntame įžengę pro vartus. Akys raibsta nuo čia tvyrančio žydinčių ir žaliuojančių augalų, krūmų, medelių grožio ir įvairovės. Šeimininkė prisipažįsta ir pati jau primiršusi laikus, kai šioje vietoje buvo vien sąvartynas ir netvarka. Dabar joje driekiasi žolynai, kuriuos tai vienur, tai kitur paįvairina itin skirtingų gėlynėlių salos.
„Stengiuosi, kad gėlynai nebūtų panašūs vieni į kitus nei savo forma, nei juose žydinčiais ir žaliuojančiais augalais“, — sakė ponia Birutė. Netrukome pastebėti šias jos pastangas. Vienus gėlynus supa akmenukai, kitus juosia žemos medinės tvorelės, trečiuose tarp augalų paberta dekoratyvinių medžio drožlių. Vienuose žydi tradicinės lietuviškų darželių gėlės — senoviniai gvazdikai, nasturtos, verbenos (“Dar rūtų trūksta“, — pastebi šeimininkė), kituose spyglius į saulę tiesia žemaūgiai spygliuočiai medeliai ir krūmai, trečiose stūkso augalų apželdintas kelmas.
Augalus gėlynuose ponia Birutė stengiasi derinti taip, kad šie žydėtų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, žinoma, dėmesį atkreipia ir į žiedų spalvą, kad šie derėtų tarpusavyje. Darbuojasi ne viena, daug padeda marti Erika, o ir anūkai sodyboje turi savo pareigų. Devynerių Haroldas seneliui Albinui padeda pjauti žolę, ketverių jo broliukas Andžėjus renka gėlynuose ir žolynuose likusių vaismedžių, daugiausia — obelų metamą derlių.
Nenaudingi daiktai tampa naudingais
Be užuolankų paklausta, ar brangus malonumas — sodybos grožis, šeimininkė neslepia, kad išlaidų iš šeimos pareikalavo ir tvora, ir trinkelėmis iškloti takeliai, čia pat įrengtas čiurlenantis upeliukas su fontanėliu, pavėsinė su lauko židiniu. „Tačiau gėlynus kuriame savo rankomis ir daugiausiai iš pačių iš sėklų užaugintų augalų ir įvairių parankinių medžiagų“, — sakė pašnekovė. Pavyzdžiui, akmenų gėlynams parsineša iš laukų, nuo lauko židinio likusias marmuro atraižas panaudojo gėlynų takeliams išgrįsti. Neišmetė ir nebereikalingų drenažo plytelių, jas susmulkino ir klojo po visžalėmis eglutėmis.
„Statinaitėje, kurioje anksčiau raugiau agurkus, dabar auginu gėles, taip pat panaudojau ir senus nebereikalingus krepšius“, — šypteli ponia Birutė. Gėlynams įrengti ji išnaudoja įvairias sodybos vietas, pavyzdžiui, lauko rūsio kalnelį ar šulinį.
Kad gėlynai neatsibostų, šeimininkė kas kiek laiko keičia augalus, formą. Vienur supila iš žemės kalnelį ir įrengia alpinariumą, kitur, atvirkščiai, kažko atsisako. „Neskaitau specialios literatūros, kartais kažkur kažką įdomaus pamatau, perdarau pagal save — ir štai jau naujas gėlynėlis baigtas. Kaitalioju vienus augalus su kitais, stebiu, kurie kurių kaimynystėje geriau auga“, — pasakoja moteris.
Citata: „Statinaitėje, kurioje anksčiau raugiau agurkus, dabar auginu gėles, taip pat panaudojau ir senus nebereikalingus krepšius“.
TVARKA: Vos įžengus pro sodybos vartus, gėlynai džiugina nepriekaištinga tvarka.
TAKELIS: Gėlyno takelis sudėliotas iš lauko židinio likučių.
KELMAS: Šeimininkė skaičiuoja, kad šis kelmas viename iš gėlynų stūkso jau septynerius metus. Netrukus žada jo atsisakyti ir šioje vietoje gėlyną atnaujinti.
RŪPESTIS: „Nuo mažens gėlytes myliu, todėl ir anūkai jau žino, kad jas puoselėti reikia“, — Birutė Šarauskienė sodyboje džiaugiasi anūkų Haroldo (dešinėje) ir Andžėjaus pagalba.
RŪSYS: Lauko rūsys gali būti ir toks spalvingas, apželdintas gėlėmis.
GRYBAI: Šeimininkė prisimena, kad šiame vaikų kampelyje, tarp žaismingų grybukų užaugo jos sūnus, dabar čia žaidžia anūkai.
FONTANAS: Karštą vasaros dieną sodybos fontanėlis traukia malonia vėsa.
Jono TAMULIO nuotr.