Naujausios
Namą šildo infraraudonieji spinduliai
Ar įsivaizduojate, kad individualiame name galėtumėte išsiversti be krosnies ir radiatorių? Kriukuose (Joniškio rajonas) nuosavame alytnamyje gyvenanti Editos ir Viliaus Butkų šeima 17 kvadratinių metrų ploto kambaryje sumontavo dvi infraraudonųjų spindulių šildymo plokštes ir užsuko radiatorių.
Lina RUDNICKIENĖ
Sudomino naujovė
Apie 100 kvadratinių metrų ploto alytnamiui apšildyti Butkai prieš kiekvieną šildymo sezoną pirkdavo malkų maždaug už 2500 litų. Dar maždaug už pusę tūkstančio litų buvo įsigiję briketų.
Šeimai įkyrėjo nuolatinis rūpestis anksti keltis, užkurti krosnį, skubintis grįžti, kad užklupę šalčiai kambariuose nesušaldytų radiatorių.
Naujovėmis besidomintis individualios įmonės savininkas, elektros inžinierius V. Butkus 17 kvadratinių metrų ploto poilsio kambaryje sumontavo dvi infraraudonųjų spindulių šildymo plokštes ir užsuko radiatorių. Prasidėjo sėkmingas eksperimentas.
Renkasi komfortą
Eksperimentuojantis vyras kambaryje pastatė elektros apskaitos prietaisą, kad galėtų įvertinti, kiek jam atsieis ši moderni ir komfortabili naujovė, bei temperatūros reguliatorių, kad kambaryje būtų palaikoma 20 laipsnių temperatūra.
Šeimininkė Edita siūlo paliesti kambaryje esančius odinius minkštasuolius. Jie atrodo šiltesni nei kambaryje tvyranti oro temperatūra. V. Butkus paaiškina, kad infraraudonieji spinduliai pirmiausia šildo visus paviršius ir kūnus, esančius kambaryje, o oras sušyla nuo įšilusių kūnų bei paviršių. Tai yra visiškai priešingas konvekciniam šildymui principas.
Kad žmogus jaustųsi patogiai ir komfortabiliai, šildant patalpas katilu, reikia palaikyti 20–22 laipsnių temperatūrą, o, šildant infraraudonaisiais spinduliais, užtenka 17–19 laipsnių.
Butkai vardija tokio šildymo privalumus: poilsio kambaryje išsilaiko natūralus drėgnumas, deguonis neišdeginamas, nesikaupia drėgmė ir pelėsis, mažinamas elektrostatinį krūvį.
„Šis šildymo būdas visiškai neteršia aplinkos. Literatūroje rašoma, kad infraraudonieji spinduliai giliai prasiskverbia į mūsų organizmą, suaktyvindami organizmo vandens molekules. Nuo infraraudonųjų spindulių ląstelės tarsi atgyja, pagerėja kraujotaka, medžiagų apykaita, ląstelės geriau aprūpinamos deguonimi. Įsirengę kambario šildymą infraraudonųjų spindulių plokštėmis, laisvalaikį stengiamės ten ir praleisti, kad kuo ilgiau išsaugotume sveikatą,“ – pasakoja E. Butkienė.
Ekonominė nauda
Kriukietis, vartydamas reklaminę medžiagą apie infraraudonųjų spindulių šildymo plokščių efektyvumą, liko sužavėtas – vidutinės šildymo sąnaudos – tik 5–10 W/m per valandą, o tokia šildymo sistema gali sutaupyti 30–50 procentus suvartojamos energijos, išleidžiamos šildymui.
Reklama nepasitikintis V. Butkus viską išbandė ir išsiaiškino pats. Reziumuoja: šildymo sąnaudos didesnės nei skelbia reklama, tačiau vis tiek vertos dėmesio.
Eksperimento metu V. Butkus nustatė, kad jo kambariui vidutinės šildymo sąnaudos per valandą – 19 W/m.
Nuo vasario 20-osios iki kovo 1-osios buvo labai šalta. Poilsio kambariui apšildyti infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės sunaudojo 74,4 kwh, o pinigine išraiška – 31,91 lito.
Kitą matavimą atliko nuo kovo 1-osios iki kovo 9-osios, kai Kriukuose buvo vėjuota. Namas nėra sandarus. Per devynias dienas plokštės sunaudojo 77,7 kwh, tai kainavo 33,45 lito. Nuo vasario 20-osios iki kovo 19-osios 17 kv. m. ploto poilsio kambario šildymas infraraudonųjų spindulių plokštėmis kainavo 95,95 lito.
„Kadangi ruošiuosi infraraudonųjų spindulių plokštes įsirengti visuose kambariuose, kurios pakeis katilą ir centrinio šildymo sistemą, bendras plokščių galingumas bus 5 kartus galingesnis. Turint omeny didelį komfortą, mūsų šeimai tai labai apsimoka, – reziumuoja savo rankomis infraraudonųjų plokštes poilsio kambaryje sumontavęs kriukietis.
Savo darbo neįvertinęs V. Butkus paskaičiavo, kad plokštės jam atsiėję apie 1800 litų. Tokios šildymo sistemos įrengimo kaina nesiskiria nuo katilų, kūrenamų malkomis, briketais.
Infraraudonųjų spindulių teikiamos šilumos kaina sezonui gal tik šiek tiek aukštesnė už malkų ir briketų, tačiau infraraudonųjų spindulių šildymo plokščių teikiamas gyvenamosios patalpos komfortas yra žymiai aukštesnis.
Pasak elektros inžinieriaus, toks būsto šildymas – puiki alternatyva brangiomis gamtinėmis dujomis apšildomuose daugiabučiuose, kur dabar vienam kvadratiniam metrui apšildyti sunaudojama vidutiniškai 32,78 ct/kwh.
Pasak V. Butkaus, daugiabučių gyventojai, savo butuose atsisakę brangios centralizuotos šildymo paslaugos ir įsirengę šildymą infraraudonųjų spindulių plokštėmis, galėtų sutaupyti apie 40 procentų išlaidų. Šildantis elektriniais radiatoriais, specialistų paskaičiavimu, suvartojamos elektros energijos sąnaudos išauga dvigubai nei naudojant ilgaamžes infraraudonųjų spindulių šildymo plokštes, kurias, esant reikalui, galima laisvai nusikabinti ir išsivežti.
Rengiant bet kokioje gyvenamojoje patalpoje tokias sistemas, būtini profesionalūs paskaičiavimai ir matavimai, kad tokia sistema teiktų maksimalų komfortą.
POKŠTĖ: 17 kvadratinių metrų ploto poilsio kambarį kriukietis V. Butkus apšildo moderniai – pats ant lubų sumontavo malonią šilumą spinduliuojančias, visiškai žmogaus sveikatai nekenksmingas, o naudingas infraraudonųjų spindulių plokštes.
ŠILUMA: Daviklis ant sienos rodo, kad kambaryje, apšildomame infraraudonaisiais spinduliais, yra 20 laipsnių temperatūra ir gaivus oras.
PLANAS: Kriukietis Vilius Butkus ruošiuosi infraraudonųjų spindulių plokštes įsirengti visuose kambariuose.
Autorės nuotraukos