Naujausios
Murkiantys namų karaliai
Šiuo metu Lietuvoje populiariausios trys kačių veislės: Meino meškėnai, Britų trumpaplaukiai bei Kornvalio reksai. Augintojai tikina, namie jie – paprasčiausi murkliai. Parodose, apžiūrimi komisijų, kilmingi katinai išdidžiai atremia besižavinčių žiūrovų žvilgsnius.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Meškučio snukutis
Šiaulietė Rita Gašpuitienė apie septynerius metus augina Britų trumpaplaukių veislės kates, jos pirmiausia sužavėjo išvaizda – meškučio snukučiu. Kartais susimąsto apie kitos veislės katiną, tačiau čia pat pasitaiso, kad šie gražuoliai visiškai užkariavę jos širdį.
„Jie nėra nei per daug aktyvūs, nei per daug ramūs. Nėra išdykėliai, tad jei nukrinta vaza su gėlėmis – tikiu, kad netyčia. Būna, kad nugraužia vieną kitą gėlę vazonėlyje. Tai jau asmeninis katės pomėgis, negaliu sakyti, kad visos jos graužia“, – šypsosi šiaulietė.
Kačių veisėja patikina, kad Britų trumpaplaukių kailio priežiūra yra minimali: maudyti nereikia, šukuoti nebūtina. Ši kačių veislė parodose buvo populiariausia, tačiau prieš kelis metus šias pozicijas užleido Meino meškėnams.
„Spalvų yra įvairių: mėlynieji – klasika, pilkieji – mėgiami pirkėjų. Turėjau auksinės spalvos britukus, žmonės klausdavo, kokia čia veislė? Tai naujiena, todėl daug kas nežino, kad britai nebūtinai tik mėlyni“, – pasakoja augintoja.
Raudono sidabro Brendis
Kaunietės Sandros Krisiūnaitės Meino meškėnų veislės katino spalva ir vardas skamba taip: Raudono sidabro Šešuvos Brendis. Namuose meiliai kviečiamas Brendžiu. Lietuvoje tokios spalvos katinų yra vos vienas kitas.
Trejų metų katinas sveria apie 6 kilogramus, ir, pasak šeimininkės, jis dar tik auga. Suaugęs šios veislės katinas turėtų sverti apie 15 kilogramų. Tokią masę užsiaugina iki penkerių metų.
„Aš esu jo žmogus, o jis yra mano katinas. Jis nei išdidus, nei kuo ypatingas, tiesiog – katinas. Triukšmo nekelia, neišdykauja, daug neėda“, – vardija veislės privalumus moteris.
Pasiruošimas parodoms daug streso nekelia nė vienai pusei: į dušą pirma nueina katinas, o tik paskui – šeimininkė. Neprieštarauja murklys, kai jo kailį keletą kartų iššukuoja. Ponia Sandra paragina paglostyti ir įsitikinti, kad šios veislės katinų kailis prilygsta šilko švelnumui.
„Ši veislė nebuvo išrasta veisėjų – natūrali, todėl ir su sveikata didelių problemų nebūna. Jis draugiškas gyvūnams, esantiems namuose. Ateina pašvilptas. Esu rami dėl jo būdo. Katinas ramus ir prognozuojamas, todėl žinau, kad nieko nenuskriaus, nepabėgs. Jis kaip šuo – svarbiausia, kad šeimininkas būtų šalia“, – glosto augintinį ponia Sandra.
Radiatorinis garbanius
„Mes namuose turime didelį šunį“, – pasakojimą apie savo Kornvalio rekso veislės katiną pradeda Šiauliuose viešėjęs Edgaras Katkevičius.
Vyras juokiasi, kad toks katinas – lyg dar vienas šuo: prieraišus, gero charakterio, mėgstantis būti su žmogumi. Tačiau, kitaip nei šuo, turi puikią savybę – nesišeria. Augintinio kailį sudaro ne plaukas, o poplaukis.
Ši veislė tinka šeimininkams-tinginiams – katino nereikia nei prausti, nei namus valyti nuo plaukų.
„Šuns plaukų pilni namai. Kai žmona užsiminė norinti katino, pasipriešinau. Ji patikino, kad ras tokios veislės katiną, nuo kurio plaukų namie nebus. Rado“, – juokiasi ponas Edgaras.
Augintinis dėl trumpo kailio vadinamas radiatoriniu katinu, nes dažnai įsitaiso šiltoje vietoje.
„Klusnus katinas. Komandą „negalima“ jam reikia pasakyti 2 kartus. Pirmą kartą, kad žinotų, antrą, kad įsitikintų, jog tikrai negalima“, – patirtį dėsto vyras.
Katkevičių šeima ėmėsi namie veisti šios veislės kates. Šeimininkas juokiasi iš augintinių elgesio: namuose esanti paaugusi vada iš pradžių nubėga pasisveikinti su šunimi, o paskui – pas šeimininką. Katės subtiliai pakovoja dėl savo teritorijos. Susėda aplink šunį ratu ir palengva stumia jį į kampą.
„Šios veislės katinai judrūs, geranoriški, mielai žaidžia su mūsų vaikais. Nebijome, kad nuskriaus“, – sako Kornvalio reksų veisėjas.
Veislių istorija
Meino meškėnas
Ši veislė susiformavo XIX amžiaus viduryje Šiaurės Amerikos Meino valstijoje. Kas padarė įtaką formuojant šią veislę, lieka tik spėlionės. Vieni šaltiniai teigia, kad tai kačių ir meškėnų mišrūnai, gali būti – senovinė Amerikos indėnų katė, kiti – kad prie Meino meškėnų kilmės paplitimo prisidėjo vikingai – jūrų keliautojai.
Ilgą laiką šios didelės ir stambios katės, prisitaikiusios prie atšiaurių žiemų, gyveno Šiaurės Amerikos ūkininkų kiemuose ir saugojo jų ūkius nuo įvairių graužikų ir paukščių.
Britų trumpaplaukė
Šios veislės katės išveistos Anglijoje 1870 metais. Yra manančių, kad jų pirmtakai atkeliavo kartu su romėnų kariais, kuomet šie bandė užgrobti Angliją. Rašytiniuose šaltiniuose minimos stambios pilkos katės su aštriomis iltimis, gyvenusios prie fermų, sodybų, ūkinių pastatų.
Prireikė nemaža laiko, kol vietiniai žmonės prisijaukino šias kiek laukinio charakterio kates. Ilgainiui gražių, stambių, tankaus, neperlyjamo kailio kačių populiacija smarkiai išaugo, o XIX amžiaus pabaigoje anglų kačių mylėtojai nusprendė, jog jos nusipelnė pripažinimo ir suteikė veislei pavadinimą – Britų trumpaplaukė.
Kornvalio reksas
Kornvalio reksų kačių istorija prasidėjo 1950 metais Anglijos pietuose, Kornvalio grafystėje. Liepos 21 dieną niekuo neišsiskirianti katė Serena atsivedė penkis kačiukus. Vienas jų atrodė labai neįprastai: kailiukas buvo baltas su oranžinėmis dėmėmis, banguotas, kūnelis liaunas, didelės ausys, liekna uodega bei siauras snukutis.
Genetikai, į kuriuos kreipėsi savininkai, rekomendavo išlaikyti naują veislę. Dėl panašumo į garbanotus triušius Astrex naująją veislę nuspręsta pavadinti Kornvalio reksais.
Kadangi genofondas buvo mažas, tam, kad būtų sukurta veislės įvairovė, veisėjai sukryžmino Kornvalio reksus su kitų veislių katėmis: Siamo, Havanos rudosiomis, amerikiečių trumpaplaukėmis ir kitomis. Tai užtikrino tiek genetinę, tiek plačią kailio spalvų ir raštų įvairovę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AUGINTINIS: Sandra Krisiūnaitė tikina, kad šiam Meino meškėnų veislės katinui svarbu, kad šalia būtų šeimininkas.
ŠĖRIMASIS: „Laikome namuose keletą Kornvalio reksų veislės kačių ir šunį, bet šeriasi tik šuo“, – šypsosi Edgaras Katkevičius.
MEŠKIUKAS: Šiaulietę Ritą Gašpuitienę pakerėjo Britų trumpaplaukių veislės katinų snukutis, kuris primena meškučio snukutį.