Naujausios
Moterys kūrė lėles ir ažūrinius darbelius iš avalono
Praeitą savaitę Ginkūnų kultūros centro suaugusiųjų dailės studija kūrybinius metus užbaigė darbų paroda. Joje — dvi naujos technikos, kurias 19 studijos veikloje dalyvaujančių moterų įvaldė per metus. Plačiau jas pristatė studijos vadovė Daiva Gutparakienė.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Interjerinės lėlės iš savaime stingstančios masės
Gausiausiai parodoje pristatytos interjerinės lėlės iš savaime stingstančios masės. Kaip tokias pasigaminti? Daivos žodžiais, tai nėra sudėtinga. Pirmiausia prireiks lanksčios vielos, iš kurios formuojamas lėlės karkasas — pagrindas, ant kurio laikysis galva, bus kūnelis, proporcingai rankos ir kojos.
Karkasas apvyniojamas folija, ant kurios lipdoma speciali tokiems darbeliams skirta savaime stingstanti masė. Jos galima įsigyti dailės reikmenų parduotuvėse. Iš šios masės formuojami lėlės veido bruožai, figūra, rankos, kojos. Masė turėtų džiūti apie parą.
Ateina laikas klijuoti lėlės plaukus. „Jei norite, kad jie natūraliai atrodytų, geriausia naudoti žmogaus plaukų arba šuns kailio sruogas“, — pataria Daiva. Jiems pritvirtinti yra keletas gudrybių. Paprasčiausias būdas — tiesiog priklijuoti ir lėlės viršugalvį, kad nesimatytų priklijuotos vietos, pridengti galvos apdangalu, pavyzdžiui, skrybėlaite.
Vėliau lėlė dažoma, veidelis išpiešiamas akriliniais dažais. Juos, taupumo sumetimais, galima maišyti su akvarele arba guašu. Dažams išdžiuvus, lėlė nulakuojama, jei norima, klijuojamos blakstienos. Ypač daug dėmesio skiriama akims išpiešti. Dažams išdžiuvus, lėlės akis Daiva siūlo padengti bespalviu nagų laku, tai joms suteiks tikroviško spindesio. Gal jo ir nereikia, jei kuriama lėlė-senutė.
Paskutiniai štrichai — lėlės apranga. Čia fantazijai ribų nėra. Drabužėlius galima siūti iš audinių atraižėlių, kurti iš veltinio, megzti, nerti.
„Tačiau kuriant interjerines lėles, svarbiausia ne medžiagos, o autorės fantazija. Neteko matyti dviejų vienodų lėlių. Visos — skirtingų charakterių, beje, nemaža jų dalis turi išorinių panašumų su kūrėjomis“, — šypsosi Daiva.
Avalonas — ažūrinis voratinklis
Dar vienas Ginkūnų kultūros centro suaugusiųjų dailės studijos moterų šių metų atradimas tirpi plėvelė — avalonas, leidžiantis sukurti voratinklį primenančius ažūrinius šalius, šalikėlius, kaklaskares.
Pirmas žingsnis — sukirpti du vienodo dydžio norimos formos specialios tirpios plėvelės gabalus. Ant vieno iš jų purškiami laikinosios fiksacijos klijai ir dėliojamas raštas iš pasirinktų spalvotų siūlų, veltinio elementų, atraižėlių, megztų ar nertų detalių.
„Išdėlioję norimą raštą, dar kartelį jį nupurkškite klijais ir uždenkite antru plėvelės sluoksniu. Taip paruoštą gaminį sudaigstykite ir susiūkite pasirinktu raštu siuvimo mašina“, — tolimesnį kūrybos procesą nupasakoja Daiva. Gaminį galima susiūti paprastomis juostomis, zigzagais ar kitais raštais.
Baigtą darbelį reikia įmerkti į vandens vonelę ir palaukti kol ištirps plėvelė. Jai ištirpus darbelį būtina dar kartą perskalauti vandenyje, išdžiovinti ir išlyginti. Tuomet jį galima papildyti norimomis detalėmis, pavyzdžiui, karoliukais. Šalio galus galima papuošti kutais.
LĖLĖS: Vieną interjerinę lėlę iš savaime stingstančios masės Daiva Gutparakienė sako kūrusi apie mėnesį. Nuotraukoje — jos lėlės „Ieva“ (kairėje) ir “Keistuolė“.
POZA: Lėlės pozą reikėtų suformuoti, lankstant vielinį karkasą, nes jau baigtos šios lėlės nebelankstomos.
AVALONAS: Ginkūnų kultūros centro suaugusiųjų dailės studijos narė Rasa Sudintienė mielai nešioja tirpios plėvelės — avalono pagalba sukurtus šalikėlius ir kaklaraiščius, juos derindama prie aprangos.
ĮVAIROVĖ: Iš kairės — Violeta, Virginija, Algė, Paulina, Daiva ir Rasa su pačių sukurtomis lėlėmis iš savaime stingstančios masės. Visi darbeliai išsiskiria originaliais charakteriais.
NAŠLĖ: Rasos Sudintienės „Turtinga našlė“. Lėlės sijonui sukurti panaudota moteriška kojinė su gumute.
MEZGINIAI: Violetos Gruslienės „Senulytė“. Jos aprangoje daugiausia megztų detalių.
PROFESORIUS: Paulinos Gruslytės „Išprotėjęs profesorius“. Vyriški interjerinių lėlių personažai kuriami rečiau, tačiau juos taip pat galima pasigaminti.
VIEŠNIA: Jurgitos Lesiukienės „Nakties viešnia“. Vietoj plaukų lėlytės galvą galima pridengti ir puošnesniu, pavyzdžiui, kailiniu galvos apdangalu.
FURIJA: Algės Mickevičienės „Furija-Linda“. Prie interjerinės lėlės gali būti papildomų detalių, pavyzdžiui, rankinė, kėdė.
Jono TAMULIO nuotr.