Naujausios
Moteris, sumūrijusi židinį
Našle su keturiais vaikais likusi Kelmės rajono Tįsaičių kaimo gyventoja Teresė Martutaitienė išmoko tokių praktiškų darbų, kurie, atrodo, tinkami tik vyro rankoms. Pati susimūrijo krosnį, paskui – ir židinį, pasidarė šulinio dangtį. „Kai darai, viską įmanoma padaryti. Vieną sykį neišeis, kitą sykį padarysi,“ – sako Teresė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Meistrai kainuoja brangiai
Teresė Martutaitienė gyvena vienkiemyje, kur kadaise stovėjo Tįsaičių dvaras. Kukli sodyba dvelkia kaimišku jaukumu. Lauko baldai, akmenys, vėliavos stovas – viskas sukurta pačios sodybos šeimininkės rankomis.
Teresė anksti liko našlė. Augino vaikus. Kad uždirbtų jiems duoną zootechnikės specialybę įgijusi moteris dirbo tokį darbą, kokį pasiūlydavo: virėja, laiškininke Kražių pašte. Iš ryto į Kražius nuvažiuodavo autobusu, paskui grįždavo pėsčia nešiodama laikraščius. Sukardavo po 30 kilometrų.
Paskui darbo neliko. Laimė, kad prakuto vaikai. Vienkiemis reikalavo priežiūros. Vieną dieną sugriuvo krosnis. Paskambino vienam meistrui. Šis už darbą užsiprašė 500 litų. Ir dar pasakė, jog krosnį statysiąs tik iš naujų plytų.
Moteris neturėjo tokių pinigų. Negalėjo susitaikyti su mintimi, jog reikės mesti senas plytas ir pirkti naujas. Dalį naujų galima nupirkti. Bet jeigu geros senos, kam jas išmesti.
Nusprendė pati susimūryti naują krosnį. Prisiminė, kaip jos virtuvėje statinį mūrijo ir apie krosnių statymą kalbėjo vienas senukas meistras.
Nugriovė senąją krosnį, nuvalė plytas. Vietoj sudužusių nupirko šiek tiek naujų. Ardydama senąją krosnį atidžiai žiūrėjo, kaip ji padaryta. Parsivežė molio. Ir susimūrijo naują krosnį.
„Toks džiaugsmas buvo, kai krosnis normaliai degė ir dūmtraukis puikiai veikė. Nusipirkome su sūnum tortą ir suvalgėme,“ – prisimena ponia Teresė.
Įsidrąsinusi moteris nusprendė vietoj svetainėje esančio statinio padaryti židinį. Prieš tai ieškojo meistro. Šis už darbą būtų paėmęs du tūkstančius litų. Tokių pinigų iš smulkaus ūkelio gyvenanti moteris negalėjo skirti.
Pasinaudojo proga, kai namo sugrįžo dukros Adelė ir Živilė. Pasidalijo savo idėja. Vyresniosios dukros Adelės vyras britas Davidas labai nustebo, kad moterys gali imtis tokios avantiūros.
„Aš automobiliu kelis kartus suvažinėjau į Kelmę plytų. Vežiau po tiek, kiek tilpo bagažinėje. Dukros tuo tarpu nugriovė senąjį statinį, nuvalė plytas. Tuomet nusibraižėme židinio planą. Parsivežėme smėlio, sumaišėme su iš parduotuvės pirktais molio milteliais ir pradėjome mūryti. Žentas Davidas prižiūrėjo vaikus ir virė mums kavą.
Per tris dienas židinys buvo baigtas. Nulakavome plytas, kad gražiau atrodytų. Žentas nufotografavo mūsų kūrinį ir įdėjo į feisbuką.“
Ponia Teresė demonstruoja savo kurto židinio universalumą. Jis apšildo du kambarius. Be to, pakuroje, ant žarijų, galima kepti kugelį ir mėsą špyžiniame puode.
Sūnus Gidas suvirino rėmą šašlykams. Jeigu lauke blogas oras, šašlykų galima išsikepti židinyje.
Kaime – kaimiški akcentai
T. Martutaitienė pati susiremontavo ir senos sodybos vidų. Teko išmokti visko: ir betonuoti, ir kalti, ir pjauti, dekoruoti lubas plastikinėmis lentelėmis, ir tapetuoti sienas.
Ne viskas klojosi kaip sviestu patepta. Darė klaidų. Vieną vakarą ištapetavo kambarį, rytą žiūri – visi tapetai nukritę. Per daug praskiedė klijus. Teko tapetuoti iš naujo. Tačiau moteris dėl to nesinervina. „Nė vienas negimė iš karto mokytas,“ – sako.
Savo vienkiemiui ji kuria jaukią kaimišką aplinką. Vaikams buvo minčių išgrįsti kiemą trinkelėmis. Tačiau paskui nutarė palikti žolyną.
Naujausias ponios Teresės kūrinys – šulinio stogelis. Jį padarė iš seno lentinio padėklo. Nuvalė lentutes, suvaržė jas medvarščiais, išpjovė angą ovalo formos durelėms. Stogelio viršų uždengė bitumine stogų danga, kad gautų mažiau drėgmės. Stogelio kraštus papuošė tinkavimui skirtais kampainiais ir gražiais vyriais. Nudažė rausva spalva.
Visa, kas gali pasitarnauti sodybos jaukumui ir originalumui, moteris neša į namus. Miške mėtėsi išlikusios dvaro malūno girnos. Parsivežė jas iš miško, papuošė kiemą.
Iš kelmų sūnaus Dominyko, kuris dar tebegyvena mamos namuose, padedama padarė patogius krėslus. Poilsio kampelį papuošė karklų tvorele. Tokią tvorelę padaryti labai nesunku. O ji puikus kaimo akcentas. Tvoros karklai net sulapojo.
Prisipjovė storesnių pagaliukų. Skersai trimis pagaliukais perkaltus kuolus susmeigė į žemę. Išėjo tvoros rėmas. Plonesniais pagaliukais supynė tvorelę. Ir jokių išlaidų!
Iš akmenukų sumani sodybos šeimininkė vielos tinkle supylė originalų stovą Lietuvos vėliavai. Per šventes Tįsaičių kaimo vienkiemyje ji visuomet plevėsuoja.
Imdamas iš Teresės pavyzdį sodybą pradėjo puošti ir jos žentas britas Davidas. Jis padarė didžiulį įspūdingą laivą.
„Davidą daug kas stebino Lietuvoje. Užaugęs didmiesčio bute jis nebuvo matęs daugelio dalykų: nei gyvulių, nei šulinio, nei lauko tualeto, – pasakoja ponia Teresė. – Mielai ėjo prie gyvulių į tvartą. Bet reikėjo pamokyti, ką daryti su šake, kaip elgtis su gyvuliais.“
Nagingumą ir grožio pojūtį paveldėjo iš tėvų
T. Martutaitienė – nagingų ir grožio pojūtį turėjusių tėvų dukra. Jos tėvelis Kazys Kaušius mokėjo visus praktiškus buities darbus. Pats savo rankomis pasistatė namą, darė statines, pynė krepšius, išdroždavo grėblio ir kastuvo kotus. Sakydavo, jog nėra tokio žodžio „nemoku.“
Ponios Teresės namus iki šiol puošia jos mamos Zofijos Kaušienės medžio ražiniai ir skulptūrėlės. Medžio plokštėje ji preciziškai išraižydavo gamtovaizdžius su daugybe elementų ir smulkių detalių, Vytį, Šventą Jurgį ant žirgo, rėmelius anūkų portretams.
Kurti Teresės mama pradėjo jau būdama brandaus amžiaus. Tuo metu dirbo fermoje naktine sarge. Naktį turėdavo užsiėmimą raižyti.
Teresė sako, jog mama dirbdavo pačiais paprasčiausiais įrankiais peiliais. Vėliau tėvelis jai padarė specialius peiliukus. Mama svajojo padaryti didelio formato medžio raižinį. Tačiau nespėjo.
Autorės nuotr.
MOKSLAI: Zootechnikės specialybę įgijusi Teresė Martutaitienė išmoko duoną pelnyti iš bet kokio darbo, o buityje išsiversti savo rankomis.
TVORELĖ: Sulapojusi karklų tvorelė puošia poilsio kampelį kieme.
ŽIDINYS: Židinį su dukromis Adele ir Živile Teresė Martutaitienė sumūrijo, neturėdama jokios patirties.
SUMANUMAS: Naujas šulinio dangtis – naujausias Teresės Martutaitienės darbas. Senos padėklo lentelės prikeltos naujam gyvenimui.
LAIVAS: Auksarankė Teresė Martutaitienė įkvėpė ir savo žentą britą Davidą, kiekvieną vasarą atvykstantį į uošvės vienkiemį. Jis padarė laivą.
RAIŽINIAI: Namus puošia ponios Teresės skulptūrėlių kolekcija ir jos mamos Zofijos Kaušienės medžio raižiniai.
UNDINĖLĖ: Mama Zofija Kaušienė paliko savo išdrožtų skulptūrų.