Mokytoja gyvens iš sraigių

Mokytoja gyvens iš sraigių

Mokytoja gyvens iš sraigių

Kaimo mokyklose katastrofiškai mažėjant mokinių, jungiant klases, o pačias mokyklas – prie miestelių gimnazijų, kaime gyvenantys mokytojai priversti ieškoti išgyvenimo alternatyvų arba krautis lagaminus į užsienį.

Kelmės rajone, Kolainių mokykloje, muzikos mokytoja dirbanti Sonata Rimkienė surado būdą išgyventi savame kaime. Drauge su vyru Edmundu nusprendė auginti sraiges.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Liko tik pusė etato

Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus Kolainių pagrindinė mokykla, kurioje dirba Sonata Rimkienė, prijungta prie Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos. Sujungtos kai kurios klasės. Sonatai liko tik devynios muzikos pamokos. Kaip išgyventi?

Jauna šeima įsikūrusi Junkilų kaime, kur taip pat nėra darbo. Augina du vaikus. Vyras Edmundas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Tačiau pusantro atlyginimo vistiek mažoka keturių asmenų šeimai.

Sonata, jausdama situaciją kaimo mokykloje, jau anksčiau ieškojo alternatyvų. Jauną moterį domino sraigių auginimas. Daug skaitė apie šį verslą. Praėjusių metų rudenį ryžosi jį pradėti pati.

Motininė banda – tūkstantis sraigių

Praėjusių metų rugsėjį Rimkai iš vieno augintojo nusipirko 1000 sraigių motininę bandą. Banda tilpo į trejetą plastikinių maišelių. Mokėjo po litą už vieną motinėlę.

Iki vasario mėnesio bandą laikė šaldytuve. Edmundas Rimkus jį perdirbo iš paprasto buitinio šaldytuvo. Jame turi būti keturi laipsniai šilumos ir apie 70 procentų drėgmės. Tokioje aplinkoje sraigės miega.

Vasarį motininę bandą pernešė į avilius. Taip vadinama speciali patalpa, kurioje pastatyti stelažai su metalinio tinklelio lentynomis. Ant jų ir paleidžiamos motininės sraigės. Aplinka patalpoje turi būti artima gamtai – dieną apie 18 – 20 laipsnių šilumos ir 75 procentai drėgmės, naktį pora laipsnių vėsiau. Todėl įrengtos šildomos grindys.

Ant stelažų padėtos lentutės su viename gale pritvirtintomis kojomis. Jos vadinamos padais. Ant padų paberiama maisto. Jų maistas – kelių rūšių javų miltai, tarkuotos morkos, žolė. Visa tai sraigės sėkmingai sudoroja. Pasirodo, sraigė turi apie 4 tūkstančius mažyčių dantukų, kuriais smulkina maistą.

Po tomis pačiomis lentutėmis dieną sraigės slepiasi. Naktį jos aktyvios.

Pirko ir sraigiukų

Apie vasario vidurį motininės sraigės avilyje pradėjo dėti kiaušinėlius. Tam tikslui Rimkai į lentynas pridėjo plastikinių indelių (nuo grietinės, jogurtų) su žemėmis. Kiaušinėlius jos deda į žemes.

Vėliau žemės su kokonais perkeliamos į šiltesnį suvožiamą plastikinį indelį. Gali būti toks, į kurį valgyklos deda karštą maistą išsinešti.

Gegužės pradžioje mažyčiai gintariukus primenantys sraigiukai pradeda šliaužti į viršutinę indelio dalį, kur nėra žemių. Tai ženklas, kad juos jau galima nešti į lauką ir apgyvendinti specialiuose aptvaruose. Tačiau nešti į lauką jauniklius galima tik po to, kai pasibaigusios pavasarinės šalnos.

Lauko aptvarai primena daržo lysves. Į žemę kas keliasdešimt centimetrų sukalti kuolai. Ant jų viršaus užkalta lentelė. Kuolai ir lentelė apgaubti juoda plastikine plėvele. Plėvelė turi būti įleista į žemę, kad į aptvarą nepatektų kurmiai. Jie rausdami žemę palaidoja sraiges.

Tvora turi būti bent 30 centimetrų aukščio. Iš žemesnio aptvaro, pasilypėjusios ant žolių, sraigės gali pabėgti.

Aptvaro viduje išdėliotos lentutės, vadinamieji padai. Po padais sraigės pasislepia. Tik lauko padai – žymiai platesni negu avilyje išdėliotieji. Jie sukalti iš kelių lentučių. Po jais telpa daugiau sraigių.

Ant padų taip pat paberiama maisto. Tarp jų mažiesiems gyviams pasodinta specialių žolių – salotinių rapsų. Auga ir įprastos pievų žolės. Paliekama net viena kita dilgėlė dėl dezinfekcijos. Taip jaunikliai nuo pavasario iki rudens auga.

Iš tūkstančio motininių sraigių, Rimkų skaičiavimais, atsirado apie 30 tūkstančių jauniklių. Tačiau, kad greičiau atsipirktų investicijos, senelis Zenonas Adomaitis anūkams – Rimkų vaikams Paulinai ir Erikui – nupirko ir padovanojo dar šimtą tūkstančių sraigiukų. Už juos mokėjo 3000 litų.

Taigi, iš viso turėtų išaugti 130 tūkstančių sraigių. Tačiau, paprastai po 2 – 3 procentus jauniklių žūsta.

Be to, šiemet Rimkai ketina pasilikti 4000 motininių sraigių, kad patys išsiaugintų pakankamai jauniklių. Pačias geriausias, aktyviausias sraiges, tinkamas motininei medžiagai jau pradėjo rinkti liepos pabaigoje. Joms įrengė patalpą lauko virtuvėje. Planuoja ir rūsyje įrengti dar vieną jų laikymo patalpą.

Derlius – apie pora tonų

Rimkų šeima šiuo metu jau renka pirmąjį derlių. Parneštas iš lauko sraiges vėl deda į vadinamus avilius, ant stelažų. Tik šįkart joms jau nebeduos maisto. Sraigės išsituštins, o po kelių dienų sulįs į savo kiautą ir užmigs.

Tuomet jas dės į specialius plastikinius maišelius su skylutėmis. Supakuos po penkis kilogramus. Lapkričio mėnesį veš parduoti.

Sonata Rimkienė pasakoja, jog superka ne mažesnes kaip 15 gramų svorio sraiges. Jų užaugintos sraigės sveria po 20 gramų. Todėl lengva orientuotis jas pakuojant į maišelius. Penkiasdešimt sraigių – vienas kilogramas.

Šį rudenį Rimkai tikisi parduoti apie dvi tonas sraigių. Už kilogramą didmenininkas, iš kurio pirko ir motinines sraiges, moka 8 litus. Planuojamos pajamos – 16 tūkstančių litų.

Tačiau investicija per pirmuosius metus neatsipirks. Sonata skaičiuoja, jog investuota apie 28 tūkstančius litų. Kitą rudenį jau gali tikėtis kelių tūkstančių litų pelno.

Nors milijonieriumi augindamas sraiges netapsi, bet Sonata džiaugiasi, kad ryžosi imtis tokio verslo: „Nereikės į Švediją važiuoti skinti braškių. Be to, labai įdomu. Sraigės – labai mielos. Nesunkus verslas. Padeda vaikai ir iš komandiruočių grįžęs vyras. Jis dažniausia išvyksta šešioms savaitėms. Bet po to tris savaites būna namuose.“

Autorės nuotr.

MALONUMAS: Sonata Rimkienė sako, jog sraigių auginimas nesunkus darbas. Įdomus ir teikiantis malonumą.

DOMĖJIMASIS: Sraigių augintoja tapusi mokytoja Sonata Rimkienė sako daug skaitanti apie sraiges, sužinanti vis daugiau naujos informacijos. Dalyvavo viename seminare. Ten buvo apie šimtas susidomėjusiųjų. Tačiau daugelis kol kas tik renka informaciją.

APTVARAS: 130 tūkstančių sraigių reikia nemažų aptvarų.

PRIEGLOBSTIS: Po padais vadinamomis lentomis, ant kurių paberiama maisto, sraigės randa prieglobstį. Jos pasislepia nuo saulės, lietaus, žmonių ir gamtos kenkėjų.

AVILYS: Šaltuoju metų laiku sraigėms tenka pabūti avilyje.

ŠILUMA: Kai šilta, sraigės aktyvesnės. Jos mielai prisiglaudžia ir ištuštėjusiame šiltnamyje.

PUOTA: Morkos sraigėms delikatesas. Tačiau jų puotą galima įžiūrėti tik per lupą.