Naujausios
PRAVARTU ŽINOTI
Miškų savininkai sulaukė naujovių
Miškų savininkams, turintiems miškų Šiaulių, Kuršėnų miškų urėdijų teritorijose, nuo šiol dėl leidimų ir konsultacijų į Miškų kontrolės specialistus reikės kreiptis nauja tvarka. Miškininkai, pastebėję, kad netinkamai tvarkomi privatūs miškai, taip pat primena, kaip juos prižiūrėti, kad nesidaugintų kenkėjai, o savininkai negautų baudų.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Nebe pagal urėdiją, o pagal rajoną
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Remigijus Jočys atkreipia dėmesį, kad pasikeitė administruojamos miškų teritorijos.
Anksčiau Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, kurie išduodavo leidimus, konsultuodavo miškų priežiūros klausimais, priimdavo pranešimus apie ketinimus kirsti mišką, buvo susiskirstę pagal urėdijų teritorijas, o dabar miškų administravimas paskirstytas pagal rajonų ir kadastrinių vietovių, kuriose yra savininkams priklausantys miškai, teritorijas. Tai liečia savininkus tų miškų, kurie priklauso Šiaulių, Kuršėnų, Joniškio ir Tytuvėnų urėdijoms.
„Pavyzdžiui, Šiaulių urėdijos teritorijos didžioji dalis nusidriekusi Šiaulių, Kelmės rajonuose. Kad miškų savininkams būtų aiškiau, nuspręsta, kad žmonės galėtų kreiptis į specialistus nebe pagal urėdiją, o pagal rajonus, kuriuose yra jų miškas“, – teigė R. Jočys.
Miškų savininkų konsultavimo vietos yra įsikūrusios Šiaulių rajone Toločiuose bei Kuršėnuose, Naujojoje Akmenėje, Joniškyje, Kelmėje. „Informaciją gali suteikti telefonu bet kuri urėdija ar Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinis poskyris“, – teigė R. Jočys.
Iškirstus miškus reikia „ravėti“
Kad miškų savininkai išvengtų baudų, R. Jočys pataria plynai iškirtus mišką jo nepalikti užželti menkaverčiais krūmais, avietynais, šaltekšniais, ievomis, lazdynais. Šie menkaverčiai augalai vadinami trakiniais. Miško trakas auga apatinėje miško dalyje ir neleidžia atsikurti normaliam miškui.
„Nesvarbu, ar miškas yra atsodintas dirbtinai, ar vyksta savaiminis miško žėlimas, mišką reikia „ravėti“ nuo nepageidaujamų augalų rūšių, kad užaugtų tinkamas medynas“, – pataria specialistas.
„Už apleistus plynus kirtimus, kurie apželia nepageidaujamais augalais, yra numatyta administracinė atsakomybė – baudos miškų savininkams“, – teigė R. Jočys.
Miškų įstatymas plyno kirtimo miškams atkurti numato trejus metus. Ketvirtais metais specialistai tikrina, kaip miškas atkurtas.
„Jeigu rasime tik krūmus, turėsime konstatuoti, kad miškas neatkurtas“, – teigė R. Jočys.
Kenkėjai puola ir nupjautus medžius
Pavasarį, pasak R. Jočio, suaktyvėjo medžių liemenų kenkėjai. Peržiemoję jie lenda iš samanų ir puola dažniausiai eglynus. Miškų savininkams patariama stebėti, ar miške nėra per didelės kenkėjų koncentracijos. Kenkėjai skraido po mišką, įsigraužia po žieve, ten dauginasi, maitinasi, žalodami augalų apytakos indus, ir medžiai pradeda džiūti.
Sveikos eglės, pasak specialisto, dar gali apsiginti pačios, užliedamos pragraužas sakais, tačiau silpnesni, vyresni, taip pat ir nupjauti, bet neišvežti laiku medžiai taip pat gali užsikrėsti kenkėjais, kurie taip gali išplisti į didesnius plotus, gali būti pažeista mediena.
„Jeigu medis užpultas kenkėjų, jį reikia laiku pašalinti ir kuo skubiau išvežti iš pamiškės, kad kenkėjai nespėtų pasidauginti. Balandžio – rugsėjo mėnesių pjovimo medžius iš miško ar pamiškės pageidautina išvežti per 10 dienų“, – sakė R. Jočys.
Medis apsikrėtęs kenkėjais, jeigu aplink medžio šaknį (šaknies kaklelį), priekelminę jo dalį yra matoma (prikritusių) kavos tirščių spalvos išgraužų, žievėje matosi įsigraužimo žymių. Esant tokių medžių, reikėtų pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką miškų tarnybos specialistams savo valdos rajone.
Pjauti negalima
R. Jočys perspėja žemės savininkus nepjauti savavališkai tokių medžių, nedidelių miškelių, kurie turimuose nuosavybės dokumentuose nėra parodyti kaip miškas.
„Gali būti, kad miškų kadastre šis plotas yra jau pažymėtas kaip miškas, tik nuosavybės dokumentuose, kuriuos turi sklypo savininkai, tai dar neatsispindi. Todėl negalima pjauti tokių medžių savavališkai, be leidimo, kadangi tokioje vietoje jau veikia Miškų įstatymas“, – teigė R. Jočys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SPECIALISTAS: Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Remigijus Jočys pataria miškų savininkams, kaip tinkamai tvarkyti mišką.