Naujausios
CENTAS PRIE CENTO
Miško žvėreliai — gražu ir pelninga
Kelmės rajone Želvių kaime sodybą nusipirkęs miškininkas Artūras Jokubauskas įgyvendino seną svajonę — pradėjo veisti danielius. Miškininkas mano, jog tradicinius gyvulius miško žvėreliais pakeis ne vienas ūkininkas. Mat nuo birželio žvėreliai prilyginti tradiciniams gyvuliams. Juos laikantys kaimo žmonės galės gauti tiesiogines išmokas už pievas bei ganyklas ir pigesnio dyzelino šienavimui.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Svajoja apie šimto danielių bandą
Užvenčio girininkas Artūras Jokubauskas neseniai įgyvendino seną savo svajonę. Nusipirko sodybą su 25 hektarais žemės. Šalia sodybos įrengė aptvarus ir apgyvendino danielius.
Iš Mažeikių rajone esančio veislyno nupirko keturias pateles ir du patinėlius. Patelės atsivedė jauniklių. Dabar aptvaruose jau laksto keturiolika žvėrelių. Girininkas ketina bandą didinti iki šimto danielių. Turint tiek žvėrelių galima pardavinėti jauniklius, paaugintus patinėlius — mėsai, pateles veislei — ir iš to išgyventi.
Kol žvėrynas neneša apčiuopiamos naudos, jį išlaikyti pagelbės Europos parama — tiesioginės išmokos už pievas, kuriose ganosi banda, ir pigesnis dyzelinas šienavimui.
Iki šių metų birželio paramą gaudavo tik tradicinius gyvulius laikantys ūkininkai. Žvėreliai nebuvo prilyginti gyvuliams. Todėl bizonų, elnių, danielių, ir kitų žvėrelių laikytojai šienavimui turėdavo pirkti brangų kurą, o už pievas ir ganyklas negaudavo tiesioginių išmokų.
„Sistema būdavo keistoka, — sako Artūras Jokubauskas. — Žmogus nusiperka kokį apžėlusį galaviejų ir gauna išmokas už kraštovaizdžio gerinimą. O tokie gražūs ir grakštūs žvėreliai kaip danieliai išeitų negražina kraštovaizdžio.“
Dabar tvarka pasikeitė. Žvėrelių augintojai savo bandas turi užregistruoti Maisto ir veterinarijos tarnyboje ir naudotis tomis pačiomis lengvatomis kaip ir gyvulių augintojai.
Investicija — įmanoma
Daugiau kaip dvigubai padidėjusios danielių bandos šeimininkas Artūras Jokubauskas pasakoja, jog įveisti danielių bandą nereikia labai didelių investicijų. Šiek tiek ganyklų su miškeliu, kad žvėreliai turėtų kur pasislėpti nuo lietaus ir vėjo.
Įrengti aptvarą. Aptvaras danieliams kainuoja gerokai pigiau negu elniams. Aptverti hektarą ganyklos reikia apie dviejų šimtų bėginių metrų plieninio tinklo, ne žemesnio kaip du metrai. Bėginis metras tokio tinklo kainuoja apie penkis litus.
Vieno hektaro aptvaro užtenka dvidešimčiai danielių. Patys žvėreliai taip pat nėra labai brangūs. Jauniklis kainuoja apie tūkstantį litų. Sukergta jauna patelė — apie pusantro tūkstančio. Vieno patinėlio, paprastai, užtenka dvidešimčiai patelių. Taigi, turint dešimt tūkstančių litų galima pradėti veisti danielius.
Danieliai — nereiklūs pašarui. Rudenį iki pat šalnų jie minta žole. Net seną sukietėjusią žolę jie nuskuta iki žemės plikumo. Tik žiemą reikia pamesti šieno ir paberti grūdų. Kiek pašaro suėda jo banda, girininkas tiksliai negalėjo pasakyti. Mat drauge su danieliais šieną ėda ir avys. Pavasarį, vos pradėjus žaliuoti, danielių šerti jau nebereikia.
Investicija į elnyną būtų kur kas didesnė. Brangesni patys žvėreliai. Elniams reikia aukštesnės ir tvirtesnės tvoros. Yra rizikos, kad per rują prie aptvarų ateis laukiniai gyvūnai ir paleis į mišką aptvare gyvenančius. Danieliams tokios grėsmės nekyla, nes Žemaitijoje laukinių šios rūšies žvėrelių nėra. Sulaukėjusių danielių yra tik tose Lietuvos vietose, kur prieš kelis šimtmečius buvo danielių veislynai. Šiuos romius, taikius gyvūnus į Lietuvą aštuonioliktajame amžiuje atsivežė didikai. Danieliai puošė parkus. Buvo veisiami medžioklės ūkiuose.
Ir malonumas, ir verslas
Želviuose pradeda lynoti. Kartu su avimis besiganantys danieliai bėga artyn namų. Šeimininkas paberia grūdų. Šio skanėsto paberia kiekvieną rytą, kad gerdama kavą šeima pro langą matytų gražuolius aksominiais ragais.
Danieliai atbėga ir drauge su avimis mėgaujasi grūdais. Šviesūs, smėlio spalvos su dėmėmis ant šonų patinai išdidžiai tarsi karūnas laiko aksominius, oda dar apsitraukusius ragus. Šalia kuklesnės patelės ir jaunikliai mažais, ką tik išdygusiais ragiukais.
Artūras Jokubauskas sako danielių įsiveisęs dėl malonumo. Tačiau neneigia, jog ateityje žvėreliai gali tapti pelningu verslu. Jau dabar, ar neparduotų jauniklių, jo klausinėja kaimo turizmo sodybų šeimininkai. Tačiau girininko tikslas bandą padidinti iki šimto danielių. Tuomet galėsiąs ir turėsiąs ką pardavinėti. Be to bus išnaudoti visi žemės plotai.
Pateles žmonės pirks veisimui. Patinėlių, žinoma, pirks mažiau. Tačiau juos bus galima parduoti maistui. Danielių mėsa — labai skani, kokybiškesnė už elnio. Dvejų metų patinas sveria apie šimtą kilogramų. Iki ketverių metų jis bręsta, stambėja.Tuomet sveria dar daugiau. Tačiau manoma, jog pati skaniausia jauno, metų amžiaus danielio mėsa. Kilogramas danielio gyvo svorio kainuoja apie penkiolika litų.
Naudos galima turėti ir iš ragų. Juos perka tautodailininkai ir kolekcionieriai. Girininkas rodo prabangų subrendusio patino ragą. Jį rado pievoje. Danieliai ragus meta kiekvieną pavasarį. Per mėnesį atauga nauji. Iš pradžių jie būna su oda. Paskui ragai žvėreliui pradeda niežtėti. Jis trinasi į medį. Oda nusitrina. Kuo vyresnis patinas, tuo stambesni ir tvirtesni ragai. Patys gražiausi dešimtmečio. Vyresnis patinas jau laikomas senu. Patinai paprastai gyvena iki penkiolikos metų. Patelės — ilgiau — iki dvidešimties.
Patelės jauniklius atsiveda birželį, tuoj pat po Joninių. Prieš vaikavimąsi nesirodo kelias dienas. Slepiasi. Vaikus taip pat porą savaičių slepia. Paskui pradeda vedžiotis.
„Jaukūs gyvūnai, — pasakoja Artūras Jokubauskas. — Augo tiesiog kieme. Beveik kaip naminiai. Ėda iš sūnaus rankų. Tik kai kieme pasirodo svetimų žmonių, sunerimsta.“
Kol kas danielių banda girininko šeimai tik malonumas. Tačiau ateityje iš jos gali išsirutulioti geras verslas. Iš Mažeikiuose esančio veislyno kasmet nuperkama šimtai danielių.
DANIELIAI: Jaukūs danieliai atėjo prie pat namų. Dabar šie žvėreliai prilyginti gyvuliams.
GIRININKAS: Kasmet vis padidėjančią danielių bandą laikantis girininkas Artūras Jokubauskas sako, jog laikyti ir veisti žvėrelius — malonus užsiėmimas, ateityje galintis duoti ir naudos.
Autorės nuotr.
citata: „Danieliai — nereiklūs pašarui. Rudenį iki pat šalnų minta žole. Net sausą, sukietėjusią žolę nuskuta iki žemės plikumo.“