Miškininkai pirmieji pajuto krizę

Miškininkai pirmieji pajuto krizę

Miškininkai pirmieji pajuto krizę

Tytuvėnų miškų urėdija (Kelmės rajonas) — vienintelė apskrityje, kurioje medynų ekologinė, rekreacinė vertė prilygsta medienos vertei. Ji taip pat vienintelė, iškertanti perpus mažiau medienos, nei aplinkinės urėdijos.

Antanas STAPONKUS

redakcija@skrastas.lt

Krizės požymiai pasijuto prieš metus

Devyniolika metų Tytuvėnų miškuose šeimininkaujantis urėdas Svajūnas Vaitiekūnas sakė, jog pernai pajamos buvo tris kartus mažesnės — 6,4 milijono litų. „Šiems metams planavome 6 milijonus litų pajamų. Tačiau šiandien tegaliu pasakyti — gal apie 5 milijonus litų įplaukų ir turėsime“, — prognozavo Svajūnas Vaitiekūnas.

2007 metai miškininkams buvo geri — vidutinė metinė medienos pardavimo kaina urėdijoje buvo 158 litai už kubinį metrą. Tokia kaina laikėsi ir praėjusių metų pradžioje. Tačiau jau nuo antrojo metų ketvirčio, stringant statyboms šalyje, kainų metų vidurkis beliko 137 litai. Šių metų pirmąjį ketvirtį parduotos medienos vidutinė kaina Tytuvėnų urėdijoje nučiuožė iki 88 litų. „Net sunku patikėti — popiermedžiai, užpraėjusiais metais kainavę 200 litų, šiandien pinigais beturi vos malkų vertę“, — stebisi urėdas.

Padidėjo ir medienos pirkėjų įsiskolinimas. Šie išveža savo dirbinius į Vakarų Europą, ilgai nesulaukia pinigų iš ten, nesumoka urėdijai.

„Siūlyčiau ūkininkams, verslininkams prisiminti protingą tarpukario Lietuvos patirtį — sodybų daržinėse, šalinėse visuomet būdavo sienojų, gegnių, grindų ir lubų lentų atsargos būsimam remontui ar, neduokdie, gaisro atvejui. Dabartiniu metu mediena išties pigi“, — patarė S. Vaitiekūnas.

Miškininkai, verždamiesi diržus, Tytuvėnuose panaikino mažiausiąją iš buvusių septynių — Užpelkių girininkiją, jos teritoriją priskiriant Tytuvėnų girininkijai. Atsilaisvino du specialistai, šiek tiek sumažėjo administavimo išlaidos. Sustabdytas medienos pjovimo — apdirbimo cechas. Parengtas planas krizės atveju mažinti išlaidas maždaug trisdešimčia procentų.

Pinigai grįžta valstybei

Pirmiausia atsisakyta buvusių priedų specialistų atlyginimams. Bendru sutarimu įvesta 4 darbo dienų savaitė, taip specialistų atlyginimai sumažėjo dar 20 procentų.

Visiškai atsisakyta šlapių miškų nusausinimo darbų. Sustabdyti brangūs geodezinio miškų plotų matavimo darbai įregistruoti valstybės miškus valstybiniame Registre.

Urėdas nelinkęs sutikti su nuomone, jog miškininkai tik naudoja valstybės gamtos resursus.

„Tai, ką iškertame, atsodiname savo lėšomis. Šį pavasarį — apie 100 hektarų. Miško sėklų surinkimas, 4 milijonų sodinukų išauginimas savame medelyne, želdymas, miško kultūrų priežiūra, jaunuolynų ugdymo, priešgaisrinės, sanitarinės miškų apsaugos, būtiniausi kelių, nusausinimo tinklo tvarkymo darbai mums kainuoja per 2 milijonus litų per metus. O juk visa tai darome valstybei, ateities kartoms“, — tikina urėdas,

Be to, Tytuvėnų urėdijai perduoti apleisti, krūmokšniais apaugę buvę žemės ūkio paskirties plotai. Šiais metais urėdija apsodino mišku 104 hektarus tokių žemių.

Praėjusiais metais Tytuvėnų urėdija sumokėjo valstybei per 1,5 milijono litų mokesčių. Urėdijos kasmet sumoka 5 procentus pajamų mokesčio bendrosioms šalies miškų žinybos reikmėms (selekcinei sėklininkystei, mokslo tiriamiesiems darbams, miškotvarkos, kitoms). O šį pavasarį valstybė pareikalavo dar 5 procentų mokesčio tiesiog valstybės biudžetui. Tytuvėnų urėdijai tai reiškia ketvirtį milijono litų.

Urėdija suteikia darbą ir pragyvenimą 67 saviems darbuotojams, keliolikai rangos brigadų darbams.

Skaudina kalbos apie miškų reformą

S. Vaitiekūną liūdina reformatorių siūlymas visus ūkinius miškus privatizuoti, esą, biudžetas gautų daug pinigų. Arba — privatizuoti medienos kirtimus, o miškininkams palikti tik miškų auginimą. Tikslas aiškus — kuo pigiau apsirūpinti mediena, o kaip atrodys po to miškai, reformatoriams šiandien nerūpi.

Pramonininkams nuolaidų jau padaryta. Kuomet mediena brango, jie reikalavo, kad pardavimo kainos būtų tikslinamos ne kas ketvirtį, o rečiau. Praeitą rugsėjį šalyje patvirtintos naujos Prekybos apvaliąja mediena taisyklės, leidžiančios kainas peržiūrėti kas pusmetį. Dabar, kai mediena pinga, pramonininkai jau norėtų keisti jas kas savaitę.

Prieš savaitę urėdijas pasiekė nauja Valstybinių miškų valdymo pertvarkymo koncepcija. Joje krypstama į dar vieną nuolaidą pramonininkams — dalies prekybos apvaliaja mediena centralizavimą.

Sąmyšį sukėlė sjudėjimo „Už gamtą“ reikalavimas Vyriausybei paukščių perėjimo metu — pavasarį-vasarą — nekirsti miškų.

„Mes, miškininkai, taip pat esame gamtininkai. Urėdijoje yra net penki draustiniai, Tytuvėnų, dalys Varnių, Kurtuvėnų regioninių parkų. 70 kilometrų nuotoliu, nuo Šiluvos iki Užvenčio girininkijų pakraščių, žinome ką saugoti, prie ko nesiartinti. Yra daugybė kertinių miško buveinių, kur kojos nekeliame. Bet... Šalies ekonomikos struktūra yra pasiketusi, medienos perdirbimo įmonės, urėdijos, mūsų rangovai negali pusmetį nieko neveikti, negaminti, nemokėti mokesčių, negauti atlyginimų“, — savo poziciją aiškina urėdas Svajūnas Vaitekūnas. Urėdo įsitikinimu, perdėti ribojimai nieko gero neduoda.

 

BALANSAS: „Ne žvakės gadynėj gyvename, kad kam nors panorėjus, pusmetį nedirbtume. Bet ir kirsti nepuolame, kai medienos nereikia...“, — sako Tytuvėnų urėdijos šeimininkas Svajūnas Vaitiekūnas.

ATSARGOS: Po žiemos kirtimų likusių keturių tūkstančių kubinių metrų medienos per balandį urėdijoje beveik nebeliko.

MUZIEJUS: Jau pusšimtį metų Tytuvėnų urėdijoje veikia turtingas ir gausiai lankomas Miško muziejus — vienintelis mūsų apskrityje.

Autoriaus nuotr.

citata: „Popiermedžiai, užpraėjusiais metais kainavę 200 litų, šiandien pinigais beturi vos malkų vertę.“