Mez­ga net nak­ti­mis

Mez­ga net nak­ti­mis

Rai­mon­da Kan­čaus­kie­nė iš Lu­pi­kų (Kel­mės r.), nuo ma­žu­mės „su­si­rgu­si“ ne­pa­gy­do­ma, bet la­bai ma­lo­nia rank­dar­bių li­ga, mez­ga net nak­ti­mis. Mo­te­ris sar­gau­ja mo­kyk­lo­je ir nak­ti­nį dar­bą iš­nau­do­ja sa­vo po­mė­giui.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Rai­mon­da Kan­čaus­kie­nė su vir­ba­lais ir vą­še­liu drau­gau­ja nuo vai­kys­tės, rank­dar­bių iš­mo­ku­si iš vie­nuo­li­ka me­tų vy­res­nės se­sers.

Pir­miau­sia vą­še­liu pra­dė­jo megz­ti ser­ve­tė­les. Vė­liau, be­si­mo­ky­da­ma vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, megz­da­vo apy­kak­lai­tes ir sau, ir bend­ra­moks­lėms. Tuo­met bu­vo pri­va­lo­mos mo­kyk­li­nės uni­for­mos su apy­kak­lai­tė­mis. 55 ka­pei­kas kai­nuo­da­vo „Iri­so“ siū­lai, o ne­mo­kan­čios ar tin­gin­čios megz­ti R. Kan­čaus­kie­nės drau­gės jai po pen­kis rub­lius už apy­kak­lai­tę su­mo­kė­da­vo.

Kai po­nia Rai­mon­da su­kū­rė šei­mą, susi­lau­kė dvie­jų sū­nų, mez­gi­mams ma­žiau lai­ko lik­da­vo. Bet mo­te­ris vis vie­na spė­da­vo šil­tų, pa­to­gių dra­bu­žių, ko­ji­nių pri­megz­ti vi­sai šei­my­nai. Rank­dar­biai, pa­sak R. Kan­čaus­kie­nės, „pri­li­po“ prie jos kaip ne­pa­gy­do­ma li­ga.

„Esu Šiau­liuo­se įgi­ju­si vi­rė­jos kon­di­te­rės spe­cia­ly­bę. Ma­ma sa­ky­da­vo, jog ma­no vai­kai bus pa­val­gę ir ap­megz­ti. Taip ir at­si­ti­ko. Vir­ti, kep­ti, ruoš­ti įvai­rias miš­rai­nes žie­mai – dar vie­nas ma­no po­mė­gis“, – šyp­so­jo­si mo­te­ris.

Lu­pi­kuo­se gy­ve­nan­ti Rai­mon­da Kan­čaus­kie­nė de­vin­tus me­tus sar­gau­ja mo­kyk­lo­je. Ka­dan­gi jos dar­bas – nak­ti­nis, kad ne­prailg­tų lai­kas, daž­niau­siai mo­te­ris mez­ga, ne­ria, ku­ria ki­to­kius rank­dar­bius. Ar­tė­jant žie­mai vis daž­niai rank­dar­bių meist­rė į ran­kas ima vir­ba­lus ir mez­ga įvai­riau­sias šil­tas ko­ji­nes.

Kan­čaus­kų na­muo­se nė­ra la­bai daug šei­mi­nin­kės rank­dar­bių. Di­džią­ją da­lį mo­te­ris yra iš­do­va­no­ju­si. Ant grin­dų pa­klo­tas ap­va­lus ran­kų dar­bo ki­li­mas, ant sta­lų – stal­tie­sė, įvai­rios ser­ve­tė­lės. Sa­vo megz­tais dra­bu­žiais Rai­mon­da Kan­čaus­kie­nė mie­lai vil­ki ir pa­ti.

„Esu nu­si­mez­gu­si pal­tą. Iš to­lo su­ti­kę pa­žįs­ta­mi su ma­ni­mi svei­ki­na­si, jei juo ap­si­vil­ku­sią kur su­tin­ka. Ki­to to­kio pal­to juk nie­kas ne­tu­ri“, – sa­kė mez­gė­ja.

Rank­dar­bių meist­rė ret­sy­kiais pa­svars­to, jog atei­ty­je bū­tų ga­li­ma įsi­gy­ti vers­lo liu­di­ji­mą ir pre­kiau­ti sa­vo mez­gi­niais, nė­ri­niais, iš ka­ro­liu­kų su­ver­tais ori­gi­na­liais pa­puo­ša­lais. No­rin­čių pa­si­puoš­ti, įsi­gy­ti šil­tų dra­bu­žių, po­nia Rai­mon­da įsi­ti­ki­nu­si, at­si­ras­tų. Im­tis to­kios veik­los mo­te­rį kol kas at­bai­do tai, kad už lei­di­mą rei­kia ne­ma­žai mo­kė­ti. „Ka­dan­gi esu dir­ban­ti, abe­jo­ju, ar at­si­pirk­tų“, – sa­kė R. Kan­čaus­kie­nė.

Au­to­rės nuo­tr.

Rai­mon­da Kan­čaus­kie­nė yra nu­si­mez­gu­si ir pal­tą.

Mo­te­ris ku­ria ori­gi­na­lius kak­lo pa­puo­šalus.

Rie­ši­nės ir pirš­ti­nės – net tik dėl gro­žio, bet ir dėl ši­lu­mos.

Ar­tė­jant žie­mai, R. Kan­čaus­kie­nė mez­ga šil­tas ko­ji­nes.

Kam­ba­riui jau­ku­mo su­tei­kia šei­mi­nin­kės ner­tas ki­li­mas.

Rank­dar­bių meist­rė Rai­mon­da Kan­čaus­kie­nė sa­vo po­mė­gį megz­ti, ner­ti ir kur­ti ki­tus gra­žius da­ly­kus va­di­na ne­pa­gy­do­ma, bet la­bai ma­lo­nia li­ga.