Naujausios
Metai nebus lengvi
Šiaulių rajono Taryba ketvirtadienį svarstys šių metų Savivaldybės biudžetą. Apie tai, kokie metai laukia rajono gyventojų, kokiais sumanymais gyvena Savivaldybė, – pokalbis su rajono Tarybos Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto pirmininku, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos taryboje seniūnu Arūnu GRUBLIAUSKIU.
Numatyta surinkti 91 milijoną litų
– Ar lengvai pavyko sudaryti, suderinti šių metų rajono biudžetą?
– Biudžetas sudaromas vadovaujantis 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais ir kitais dokumentais, todėl didelių pakeitimų, sudarant rajono biudžetą, Tarybos nariams nėra galimybių padaryti. Pagrindinės ietys yra laužomos šį biudžetą paskirstant.
Biudžeto pajamos ir išlaidos pradėtos formuoti jau praėjusių metų pabaigoje. Pagal seniūnijų ir kitų programų valdytojų pateiktas paraiškas šių metų biudžeto poreikis turėjo būti 103,8 milijono litų.
Buvo tariamasi su visais tarybos nariais, pozicija, opozicija.
– Koks jis – Šiaulių rajono savivaldybės 2013 metų biudžetas?
– Prognozuojamas rajono biudžetas – 89 mln. litų. Vasario 21-ąją tvirtinsime 91,3 mln. litų biudžetą – tai reiškia, kad 2 mln. litų skolinsimės – nebaigtiems ir naujiems projektams finansuoti.
40,3 mln. litų – mokesčiai, sumokami rajono mokesčių mokėtojų, 46,5 mln. – dotacijos iš valstybės biudžeto, 2 mln. – kitos pajamos.
Mokesčiai, sumokami rajono gyventojų (gyventojų pajamų, turto, žemės mokesčiai), sudaro beveik pusę rajono biudžeto. Todėl labai svarbu verslo plėtra, darbo vietų kūrimas, verslo sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslui gerinimas rajone. Tam daugiau dėmesio turėtų skirti Savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už šią sritį. Ne viskas čia „valdoma iš Vilniaus“, galima daugiau nuveikti, rengiant projektus, ieškant investicijų ir vietoje.
Rajone mažėja gyventojų, mažėja moksleivių. 2013 m. iš valstybės planuojama gauti 46,5 mln. litų, iš jų mokinio krepšeliui finansuoti – 25,3 mln. litų – 5,3 proc. mažiau, nei planavo 2012 m., valstybės funkcijoms vykdyti – 17,5 mln. litų (12,6 proc. mažiau), bendrosios dotacijos kompensacija biudžeto pajamų mažėjimui – 3,2 mln. litų (12,9 proc. mažiau, nei planuota 2012 m.).
Išlaidos vežėjams didėja
– Kokiais prioritetais vadovavotės, skirstydami tuos 91 milijoną litų?
– Rajono biudžetas paskirstomas 15-ai Savivaldybės tarybos patvirtintų programų. Pagrindinei, daugiausiai biudžeto lėšų reikalaujančiai švietimo ir sporto veiklos programai numatyta 44,8 mln. litų. Šioje programoje lėšų gali pritrūkti, nes mokinio krepšelio lėšų sumažėjo 5,3 proc. Mano manymu, turėtų būti finansuojami savivaldybių patvirtinti klasių komplektai, o ne tampomas mokinio krepšelis. Bet tai – valstybės švietimo politika ir rajono politikai daryti įtakos negali.
Socialinės paramos ir socialinių paslaugų programai skiriama 14,4 mln. litų. Šiai programai lėšos kasmet sparčiai didėja. Kultūros plėtros programai – 3,5 mln., seniūnijų veiklos programoms – 2 mln. Lt. Savivaldybės veiklos programai planuojama skirti 14,3 mln. Lt, paskoloms ir palūkanoms mokėti – 2,3 mln. Lt, kompensacijoms už lengvatinį keleivių vežimą – 942 tūkst. Lt, nuostolingiems reisams kompensuoti – 695 tūkst. Lt, mokiniams pavėžėti – 326 tūkst. Lt.
Išlaidos vežėjams, kompensuojamos iš rajono biudžeto, vis auga ir siekia apie 3 mln. litų per metus. Atsakingai turi būti peržiūrėtas nuostolingų reisų būtinumas, Kuršėnų autobusų parko veiklos rezervai, perspektyvos, priimami sprendimai išlaidoms keleiviniam transportui mažinti.
Sumanymus remia savivaldybė
– Padidėjus žemės mokesčiui, jo bus surenkama daugiau. Ar šių lėšų liks rajonui?
– Žemės mokestį pradėjus skaičiuoti naujai – pagal žemės sklypo rinkos vertę, prognozuojama, kad jo bus surenkama daugiau. Pasikeitus žemės mokesčio nustatytai tvarkai, kilo grėsmė, kad rajono gyventojai, turintys žemės sklypus, turės mokėti žymiai padidėjusius mokesčius. Šių mokesčių dydį rajono Savivaldybė turėjo nustatyti iki 2012-ųjų pabaigos.
Daug pastangų, kad tie mokesčiai žymiai nedidėtų ir būtų teisingai skaičiuojami, dėjo mūsų valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai – vicemeras Antanas Bezaras, Rymantas Norkus, Česlovas Greičius, Martynas Rusteika ir kiti gal todėl, kad žemės klausimai šiems Tarybos nariams „arčiau dūšios“. Buvo tariamasi su Šiaulių krašto ūkininkų sąjunga, Žemės savininkų asociacija.
Po ilgų diskusijų, susitikimų susitarta, kad dalis lėšų, gautų padidėjus žemės mokesčiui – 150 tūkst. litų – bus skirta seniūnijoms keliams žvyruoti, greideriuoti. Dabar tik reikia, kad seniūnai susitartų šias lėšas tinkamai paskirstyti tarp seniūnijų, tinkamai jas naudotų.
– Rengdamos projektus, lėšų kaimams, miesteliams parūpina ir jų bendruomenės. Ar Savivaldybė joms padės?
– Bendruomenės dabar aktyvios, rengia projektus ir laimi lėšų jiems įgyvendinti. Kai norima sutvarkyti parką, stadioną, ežero pakrantę ar nuveikti kitus visai bendruomenei svarbius darbus, tokius sumanymus remia Savivaldybė, prisideda lėšomis arba skiria žemės.
Daug projektų numatyta finansuoti ir šiais metais.
Reikia Senelių namų
– Dviejuose paskutiniuose Tarybos komitetų posėdžiuose jos nariai užsiminė, ar nevertėtų Kuršėnų vaikų globos namų patalpose įkurti ir senelių namus. Ar ši idėja gali virsti tikrove?
– Biudžeto, finansų ir valdymo komitete ši mintis taip pat buvo nagrinėjama. Tai nuolat ir mūsų „valstiečių“ keliama tema.
Savivaldybės senelių namai – tai būtų labai svarbi, reikalinga įstaiga. Tarsimės, ką reikia daryti. Jie galėtų būti Kuršėnų vaikų globos namuose, nes ten yra tam tinkančių patalpų.
Reikėtų naujos tvarkos
– Išdalinti pašalpoms šiemet numatoma 9 milijonus 374 tūkstančius litų. O ar nebūtų naudinga ir ar nebūtų galimybių pasekti tomis penkiomis eksperimente dalyvaujančiomis savivaldybėmis, kurios savarankiškai skirsto pašalpas rajono gyventojams?
– Jeigu rajonas rodytų didesnę iniciatyvą, galėjo jau šiemet tai padaryti.
Aš tokiai nuostatai pritariu. Seniūnijose geriau žino, kam tikrai reikia pašalpos.
Kiek girdėjau, Akmenės rajonas pernai taip sutaupė 3 mln. litų, jie buvo skirti rajono gyvenvietėms, jų viešosioms erdvėms tvarkyti, gatvių apšvietimui.
Teko girdėti, kad 2014 metais prie tokios tvarkos turės pereiti visos šalies savivaldybės.
– Jūsų nuomone, kokie šie metai laukia Šiaulių rajono savivaldybės?
– Savivaldybei finansiškai metai nebus lengvi, bet aktyvi bendruomenių veikla, kitos iniciatyvos teikia geros vilties. Išgyvensime.
Kalbėjosi Algimantas BRIKAS
Algimanto BRIKO nuotr.
ĮSITIKINIMAS: Šiaulių rajono Tarybos biudžeto, finansų ir valdymo komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Taryboje seniūnas Arūnas Grubliauskis įsitikinęs, kad bendromis pastangomis visos problemos ir šiemet sėkmingai bus įveiktos.