Mergaitė ir berniukas auklėjami skirtingai

Mergaitė ir berniukas auklėjami skirtingai

Mergaitė ir berniukas auklėjami skirtingai

Kaip geriau elgtis tėvams su vaikais ir paaugliais, kad santykiai būtų malonūs ir naudingi? Apie tai, remdamasis vedų išmintimi, šiauliečiams kalbėjo lektorius iš Rygos astrologas, psichologas Ruslan Naruševič.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Skirtingos planetos

„Paaugliai mergaitė ir berniukas yra dvi visiškai skirtingos planetos“, – teigia R. Naruševič. Apie šiuos skirtumus rašęs bestselerio „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“ autorius J. Gray, norėdamas suvokti vyro ir moters skirtumus, anot lektoriaus, devynerius metus studijavo vedas ir atliko vienuolių praktikas. „Deja, mūsų visuomenė visiškai nepaiso šių dėsnių, o švietimo sistema apskritai yra griaunanti. Užtat šių dienų paaugliai dažnai tampa „sunkūs“, – sako psichologas ir vedų žinovas.

Anot jo, paprasčiausia suvokti paauglių skirtumus galima palyginus mergaitę su baterija, o berniuką – su akumuliatoriumi.

„Baterija yra parduodama jau įkrauta, ją tereikia saugoti. Kai mergaitei sukanka 12 metų, ji jau turi aiškų moterišką suvokimą, kaip gyventi“, – sako lektorius.

Tačiau berniukas, kaip ir parduodamas akumuliatorius, yra visai tuščias. Jo „nepakrovus“ tinkamu bendravimu su tėvu, treneriu ar kitais autoritetais, turinčiais vyriškas savybes, jis neužaugs brandžia asmenybe. Juk 12 metų berniukui, juokiasi pašnekovas, priešingai negu mergaitei, terūpi, kaip iškrėsti kokią nors kvailystę.

Todėl didelę klaidą esą daro motinos, auklėjančios berniuką pagal savo modelį, įsivaizduodamos, kad jis jau viską turi. Kita vertus, kartais prie mergaičių auklėjimo nereikia prileisti tėvų, kurie ima savo dukrą „įkrovinėti“ ir auklėti kaip kareivį.

Dvi vyriškos savybės:
savitvarda ir jautrumas

Kad akumuliatorius įsikrautų, pasakoja psichologas, berniukui svarbu įskiepyti dvi pagrindines vyriškas savybes: savitvardą ir jautrumą.

Šis derinys yra būtinas, kad išaugtų tikras vyras: jei bus įskiepyta tik savitvarda, bet nebus jautrumo – toks užaugęs vyras lips per kitų galvas. O jei jautrus berniukas neturės savitvardos, savikontrolės, užaugs lepšiu.

„Dažniausiai natūraliai pirmus penkerius metus motina berniukui skiepija jautrumą, o vėliau tėvas moko savitvardos. Tačiau tai daryti galima tik savo pavyzdžiu, deja, tai – vienintelis auklėjimo būdas“, – sako R. Naruševič.

Skaistumas ir pasitenkinimas tuo, ką turime

Dvi pagrindinės savybės, kurių reikėtų išmokyti mergaitę ir kurias ji turėtų saugoti visą gyvenimą, vedų požiūriu, yra skaistumas (rusiškai „celomudrijė“, kurio nereikėtų painioti su skaistybės apibrėžimu) ir pasitenkinimas tuo, ką turime (nereikėtų painioti dviejų sąvokų: „norėti turėti“ ir „norėti turimo“).

Anot R. Naruševič, už kiekvieno vyro, kuris pasiėmė didžiulį kreditą, stovi moteris, kuri negalėjo pasitenkinti tuo, ką turi.

„Ar kada matėte viengungį, kuris nusipirko namą? Tragiškas vaizdas. Vyras pasiekė tikslą (tai būdinga jo prigimčiai) ir visiškai nebežino, ką tame name daryti. Moteriai siekti tikslo nėra priimta, tačiau ji moka mėgautis tuo, ką pasiekia vyras“, – taip paaiškina harmoningus vyro ir moters santykius psichologas.

Pasitikėjimas vietoj rūpesčio

„Kai berniukas auga, tampa paaugliu, jis nori daugiau veiklos ir mažiau kontrolės. Būnant tokio amžiaus svarbiausia meilės rūšis, kurią mes jam galime duoti, yra meilė – pasitikėjimas. Tai reiškia mylėti, bet nestipriai kištis į vaikų reikalus. O mes dažniausiai linkę duoti meilę – rūpestį“, – tvirtina R. Naruševič.

Auklėjant berniuką paauglį, vedos pataria laikytis keturių pagrindinių principų.

Pirma, pripažinti, kad jam viskas yra gerai. Anot psichologo, labai svarbu leisti vaikui suprasti, kad juo pasitikima, kad jis laikomas protingu vyruku, kuris viską padarys teisingai. Tai nereiškia lepinti, bet pasitikėti.

Antra, tikėti, kad jūsų paauglys mokosi iš klaidų. „Ir jei vaikas parėjo susimušęs, o mamytė nulekia į mokyklą aiškintis, tai bus paskutinė laiminga berniuko diena mokykloje. Jo autoritetas žlugęs“, – tikina psichologas.

Trečia, tikėti, kad viskas vis tiek bus gerai.

Ketvirta, tikėti, kad jūsų paauglys viską daro su geriausiais ketinimais.

„Jei moterys taip žiūrėtų į savo vyrus, jie būtų laimingiausi. Ir net jei turėtų didžiulį kreditą ar krūvą problemų, viskas išsispręstų“, – tikina R. Naruševič.

Mergaitės auklėjimo ypatumai

Mergaitė, priešingai negu berniukas, iš klaidų mokytis negali.

Vedos pateikia keturis pagrindinius mergaitės auklėjimo principus.

Pirma, palaikyti ją ir rūpintis ja (jei mergaitė pareina verkdama iš mokyklos ar darželio, tuoj pat reikia eiti aiškintis, gal net perkelti ją į kitą įstaigą – antraip jos psichika kentės).

Antra, rūpintis jos gerove, trokšti padaryti ją laimingą. Trečia, padaryti ją laimingą. Ir ketvirta, užjausti dėl jos rūpesčių ir negandų. Už tai, perspėja psichologas, kartais negalima prie mergaitės auklėjimo prileisti tėvo, mat jis gali elgiasi pagal savo vyrišką modelį: „Et, būta čia ko“, „Neverta dėl to jaudintis“, „Spjauk, vyrai neverkia“, ir panašiai...

„Svarbu nesupainioti šių meilės rūšių. Nes skirtinga meilė gali paversti berniuką skuduru, o mergaitę – vyru“, – sako psichologas.

Iš kur atsiranda
„sunkūs“ paaugliai

„Yra dvi vaiko neklusnumo priežastys: pirma, jis negauna to, ko jam gyvybiškai reikia (čia nekalbama apie materialius dalykus), antra, jis negali realizuoti savo negatyvių emocijų. Jei tas priežastis suprasime, suprasime visus paauglystės procesus“, – sako R. Naruševič. Psichologas patikslina: apskritai pati sąvoka „nepaklusnus“ yra nepriimtina. „Kodėl vaikas turi būti paklusnus? Ir kodėl paklusnumas kažkodėl laikomas gero auklėjimo tonu? Paklusnus vaikas gali prarasti savo asmenybę.“

Vedos, anot psichologo, aiškina, kad ryšys tarp tėvų ir vaikų, ypač tarp motinos (nes moteris yra šeimos emocija) ir vaiko yra tarsi susisiekiantys indai.

„Kai motina bando užslopinti savo negatyvias emocijas, vaiko inde jos pradeda kilti. Įsivaizduokite, kad 38 metų suaugusios moters emocijos dėl nelaimingos meilės, santuokos, problemų su vyrais yra perduodamos 13 metų mergaitei ar, dar baisiau, berniukui. Juk jie vos sugeba susitvarkyti su savo emocijomis“, – aiškina psichologas.

Jei visos šeimos emocijos tenka vaikui, klausia R. Naruševič, kaip jis gali būti „lengvas“ paauglys? „Gerai, kad jie dar gyvi. Iš esmės jie vos gyvi. Yra du „sunkių“ paauglių saviraiškos būdais: arba jie tyčiojasi iš viso pasaulio, kad išgyventų, arba eina į savęs susinaikinimą“, – sako psichologas.

Anot jo, jei moteris užslopino savo emocijas ir taip numarino meilę vyrui, vaikai tai iš karto pajaučia. „Kur nėra meilės – ten yra mirtis. Ir kai paauglys šeimoje nebejaučia meilės, jam dingsta motyvas gyventi, nes pagrindinis motyvas gyventi – tai jausti meilę“, – aiškina psichologas.

Nematydamas meilės tarp sutuoktinių (net jei moteris išoriškai rūpinasi vyru, tačiau juo netiki, nepasitiki), pasakoja R. Naruševič, berniukas gali tapti apatiškas, jam niekas darosi nebeįdomu.

O mergaitė paauglė kenčia, matydama, kaip motina perima visus rūpesčius ir pamažu tampa vyru. Taip ji ima suvokti, ką jai pačiai teks daryti visą gyvenimą.

„Kuo nelaimingesnė motina, tuo labiau ji uždusins savo sūnų rūpesčiu ir meile, o kai sūnus ves, jis elgsis su žmona priešingai – suteiks jai visišką pasitikėjimą ir laisvę (pačiai susiremontuoti mašiną, pačiai viską nuspręsti), nors moteriai reikia meilės ir rūpesčio“, – sako R. Naruševič.

Nes tik mylima moteris, teigia vedos, skleidžia į išorę meilę: savo juoku, savo dėmesiu ir kvapniais pyragais.

LEKTORIUS: Psichologas Ruslan Naruševič, dėstydamas vedų išmintį apie vyrų ir moterų, sutuoktinių santykius bei paauglystės sunkumus, įspėjo nekristi į neviltį: mūsų visuomenėje viskas yra atvirkščiai. Tačiau vedų išmintis gali daug ką pakeisti.

Jono TAMULIO nuotr.