Naujausios
Megzdama ir saviveikloje randa palaimą
80-metei Žagarės (Joniškio rajonas) pagyvenusių ir neįgalių žmonių klubo „Švėtė“ kapelos narei Laimai Rimeikienei energijos gali pavydėti daug jaunesni žmonės. Aktyviai renginiuose dalyvaujanti žagarietė sako, kad saviveikloje ją traukia bendravimas su žmonėmis, o likęs laikas atiduotas mezgimui, kuris suteikia palaimos.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Raštuotai porai – trys dienos
Prieš porą mėnesių 80-mečio jubiliejų paminėjusi žagarietė Laima Rimeikienė žiemos dienas leidžia megzdama raštuotas pirštines ir kojines. Kiek jų jau sugulė stalčiuose, nebesuskaičiuoja.
Prie vienos poros neskubėdama užtrunka tris dienas. Pirmą dieną numezga vieną kumštinę pirštinę, antrąją – antrą, o trečiąją prideda nykščius. Pirštinių raštai – patys įvairiausi: gėlės, gilės, žalčiukai, šakelės, lietuviški audinių ornamentai. Paskutiniu metu gražiadarbei ėmė patikti eglutės, anksčiau ji buvo pamilusi tulpių raštą.
Pirštinių spalvos taip pat skirtingos: žalia, mėlyna, raudona, balta, juoda, geltona, oranžinė...
Baltos spalvos siūlais 80-metė mezga be akinių, tik tamsesniems raštams jau reikia ryškesnio vaizdo.
12-os metų nusimezgė megztinį
„Mezgimas man kaip atgaiva. Jame randu palaimą, ramybę“, – sako Laima Rimeikienė.
Megzti, nerti žagarietė pradėjo vaikystėje. Mama parodė, kaip akis ant virbalų uždėti, o toliau – jau sava kūryba. Būdama 12 metų nusimezgė sau pirmą megztinį.
Mama netikėjo, kad mergaitei iš karto pavyks, tad davė tik siūlų likučių. Todėl rūbas išėjo lyg sudurstytas iš skiaučių: priekis vienos spalvos, rankovės – kitos, nugara – dar trečios. Užtat buvo savo rankomis sukurtas ir labai mielas.
Raštų Laima Rimeikienė ieško laikraščiuose, žurnaluose arba pati sukuria.
Siūlų perka parduotuvėje, mugėse
„Kartą radau seną laikraštį su kokiais penkiais pirštinių raštais. Tik buvo labai smulkus šriftas, tad pirmiausia raštų brėžinius persipiešiau popieriuje, ir tada ėmiausi darbo,– prisimena žagarietė. – Kitą sykį radau tik laikraščio ar žurnalo skiautę su patikusiu ornamentu. Irgi išbandžiau.“
Siūlų moteris perka parduotuvėje, taip pat įsigyja mugėse, kuriose ir savo mezginiais prekiauja.
„Praėjusią vasarą Vyšnių festivalio mugėje nusipirkau gerų vilnonių siūlų. Bet gailiuosi, kad per mažai. Todėl laukiu naujos šventės,“ – šypsosi mezgėja.
Dalyvauja saviveikloje
Laimos Rimeikienės laisvalaikis bėga ne tik prie mezginių. Daug metų ji dalyvauja saviveikloje. Dar dirbdama Žagarės kooperatyvo pardavėja pradėjo dainuoti ten įkurtame kolektyve. Kurį laiką vadovas važinėdavo į repeticijas net iš Šiaulių.
„Vėliau perėjau į kultūros namų pagyvenusių žmonių grupę. Pamenu, vadovavo šviesaus atminimo Antanas Kutka, dar anksčiau – Kačinskas, kuris po pasirodymų ne tik žodžiu primindavo, kada ateiti į kitą repeticiją, bet ir pasiųsdavo kiekvienam raštelius“, – pasakoja žagarietė.
Dabar tebelanko prieš dešimtmetį įsikūrusią pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų klubo kapelą „Švėtė“. Sulaukusi 80-mečio moteris pasvarsto, kad jau reiktų mesti dalyvavimą saviveikloje, bet kelintą kartą „sustreikavusi“ persigalvoja.
Tai klubo vadovas Juozas Kazlauskas paskatina nepamiršti kolektyvo, tai pati pasiilgsta žmonių, bendravimo.
Su „Švėtės“ kolektyvu apvažinėta visa Lietuva, dalis Latvijos. L. Rimeikienei įsiminė pasirodymas Vilniuje, kai renginį vedė aktorė Kristina Kazlauskaitė, Kaune, iš ten parsivežė dar tuo metu buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės dovanotą suvenyrinį puodelį.
„Pamenu, kol buvome jaunesni, kolektyvo nariai linksmai vasarą sutikdavome prie Švėtės upės. Su armonikos melodijomis ant upės kranto ją ir išlydėdavome“, – mena L. Rimeikienė.
Autorės nuotr.
MEZGĖJA: Laima Rimeikienė sako, kad mezgimas jai tikra palaima.
PIRŠTINĖS: Pirštinių porą neskubėdama žagarietė numezga per tris popietes.
RAŠTAI: Pastaruoju metu mezgėja pamėgo eglutės raštą pirštinėse.