Naujausios
Medžiai su gumbais – sodybos puošmena
Akmenės rajono Eglesių kaimo gyventojų Sigitos ir Jono Pundzių sodybą puošia žolyne tarp obelų ir gėlių sukomponuotos beržų kamienų dalys su gumbais. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo tarsi skulptūros, o iš tikrųjų – gamtos kūriniai, kurių grožį šeimininkai išryškino tik pašalinę žievę, nudažę arba nulakavę ir parinkę tinkamiausią vietą.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Prieš šešiolika metų susituokę Pundziai ėmė šeimininkauti kolūkinių laikų sodyboje. Iš pradžių sklype tarp gatvės ir namo tebelaikė sodą. Netrukus obelis iškirto, kelmus išrovė ir ėmė auginti bulves, kitas daržoves. Kaip buvo įprasta visur Eglesiuose.
Galiausiai šeima apsisprendė bepalikti žolyną. Tačiau ištuštėjusi erdvė netapo miela, jauki.
Virsmas prasidėjo, kai buvo įkastas dviejų metrų beržo kamienas su gumbu. Jį iš miško parsivežė Jonas, dirbantis miškakirčių brigadoje traktorininku.
Antroji puošmena įtaisyta su mažesniu gumbu. Paskui ant jo pritvirtintas vien gumbas kito medžio, kurio kamienas buvo visas sutrešęs.
Kai statė namo priestatą, iš iškastų pamatų žemės šalimais suformavo kalvelę.
„Pamatėme, kad tinkama vieta miško puošmenoms – nuo tada jau prasidėjo jų paieškos kaip kokia liga“, – sakė Sigita.
Dabar medžių gumbais papuošta erdvė iki pat gatvės. Paįvairinant išvaizdžių formų medžių šakomis, gėlėmis bei kitokiomis puošmenomis.
Visi gumbai išlikę sveikutėliai. Todėl, kad kiekvienas nužievintas, kaip ir gumbą laikanti kamieno dalis. Geriausia plaktuku padaužyti, tuomet lengviau nulupti žievę.
Blogiau, kai ji pridžiūvusi – kai randama seniai nupjautą medį ar šviežiai parsivežtą uždelsiama kelias savaites apdoroti.
Jonas pastebi, kad kuo labiau rauplėtesnis gumbas, tuo gražesnis. Džiuginanti retenybė, kai įžiūrima kokia forma. Išskirtiniausia – veido profilis.
Tačiau panašių grožybių šeimininkai nesivaiko, pavyzdžiui kirviu patašant ar peiliu padrožiant. Paliekamas natūralus gamtos kūrinys.
Kai Jonas pradėjo žvalgytis medžių su gumbais, tokių rasdavo kaip atlieką šalia medienos krūvos.
„Kiti miško pjovėjai nežinojo vertės, todėl tokią dalį kamieno išpjaudavo kaip broką ir išmesdavo“, – mena Jonas.
Jis ir pats ėmė ieškoti stačių gumbuotų medžių. Specialiai nevaikšto dairytis po miškus, o tik ten, kur nusiunčiamas dirbti.
S. Pundzienė sakė, kad miškuose aplink Eglesius tokių grožybių nėra aptikusi. Dažnai išeina grybauti, o tada ne vien į žemę žiūri, bet ir į medžių kamienus.
Pundziai savo sodybos puošmenas vadina skauduliais.
„Žmogui iššoksta skaudulys, kai serga, taip pat ir medžiams būna“, – sako Jonas.
Sodybą puošia ir skulptūra, pirkta iš medžio drožėjo.
„Užsisakiau angelą, nes patinka, kaip sakoma, angelas sargas,“ – paaiškina Jonas.
Autoriaus nuotr.
RETENYBĖ: Jonas Pundzius sako, kad sunku rasti medį su gumbu.
PUOŠMENOS: Beveik dešimt metų Sigitos ir Jono Pundzių sodyba puošiama natūraliomis gamtos puošmenomis.
FORMOS: Žemaitiškai skauduliu vadinama medžio dalis yra širdies formos.