Naujausios
Medinis namas dvelkia gyvastimi
Jei gyventi, tai tik mediniame name, įsitikinęs meškuitiškis (Šiaulių rajonas) Jonas Kumpys. Gimęs ir užaugęs dar senelių statytame mediniame name, naują būstą beveik savo jėgomis susirentė iš eglės rąstų. Mūras slegia, pritaria ir jo žmona Lionė, o medinis alsuoja ypatinga gyvastimi.
Virginija KIRNIENĖ
virginija@skrastas.lt
Trijų kartų patirtis
Jonas sako gimęs ir užaugęs tikrame kaimiškame, mediniame name. Jį dar 1910-aisiais pastatęs jo senelis. Jame gyveno ir Jono tėvai. Į juos ir nuotaką Jonas parsivedė.
Senolių suręstas namas per devynias dešimtis metų stipriai suvargo. Langeliai buvę mažyčiai. O ir ankšta darėsi — Jonas su Lione trejeto susilaukė: dviejų sūnų ir dukters. Kai atžalos ūgtelėjo, šeimos galva ir nusprendė — reikia naujo namo.
„Norėjosi erdvės, daugiau šviesos. Senajame name pusė grindų buvo plūkta molio asla. Aš po ją dar mažas būdamas basas bėgiojau... Medines grindis vėliau sudėjome gyvenamajame gale. Atėjo laikas su senuoju medinuku atsisveikinti“, — sako Jonas Kumpys.
Naująjį namą jiedu su žmona nusprendė statyti taip pat medinį. Jonas gerai žinojo visus medinio būsto privalumus: trys jų giminės kartas ilgaamžiai eglių rąstai atlaikė.
Ir Lionė neįsivaizdavo, kad jie tarp mūrų gyvensią — ir ji užaugusi medinuke.
„Oi, nėra nieko malonesnio už medį. Medinis ir jaukesnis, ir šiltesnis. Ir sienos nepelija. Vasarą jame vėsu, o žiemą šilta. Medis be galo šilta medžiaga — namie taip jauku, lengva, gera. O pats namas, atrodo, tarsi gyvastimi pulsuoja. Tik medinukas ir baigta!“ — linksmai antrina vyrui žmona Lionė.
Statėsi pats
Meistrus samdyti namui statyti Jonas sako nesiryžęs — pinigų samčiu nesamstęs. Buvo pasitaupę medienai, stogui uždengti. Be to, visą gyvenimą statybininku pradirbęs, išmanė, ką ir kaip daryti.
„Namą susiręsti sunku nebuvo. Pamatus pats išliejau. Privargau tik, kol medieną susivežiau iš miško, ir kai skersbalkius — jie po 8 metrus ilgio — reikėjo sudėti. Sienas iš eglės rąstų per devynias dienas iškėlėm. Keturiese“, — santūriai pasakoja Jonas.
Tais pačiais metais sako per porą mėnesių, sūnų padedamas, ir susirentė vieno aukšto namą su mansarda. Trys kambariai ir virtuvė. Ir prieangiuką prisidūrė. Drauge su sūnumis stogą uždengė.
Kad namas atrodytų šiuolaikiškai, apkalė jį medinėmis lentutėmis. Net nešiltinęs, tik iš lauko pusės specialia plėvele aptraukęs — nuo drėgmės ir vėjų. Ir vidų medinėmis lentelėmis iškalęs.
Kūrena malkomis ir džiaugiasi — žiemą namuose šiluma karaliauja.
Pasitarę su žmona, nutarė naują būstą pagražinti. Sienas nusprendė šviesiai kremine spalva dažyti, o stogą dengė tamsiai rudą. Neapsiėjo ir be stilizuotų langinių. Jas Jonui iš medžio padirbdino kaimynas Jonas Zelba.
Linksmą ir jaukų namuką Kumpių šeimyna turi jau devynis metus. Iš tolo jis atrodo it šokoladu aplietas.
„Kiek būtų kainavę, jei būčiau samdęs meistrus, baisu ir pagalvoti. Mūriniam namui, ko gero, antra tiek būtų reikėję — statybinės medžiagos jau tada gerą kainą turėjo... Aš paprastas kaimo žmogus ir gerai žinau — ką pats pasidarysi, ilgai tau tarnaus“, — trumpai paaiškina Jonas.
Tokia jau jo natūra: kalba mažai. Už jį kalba jo darbai.
Aplinkos grožis — Lionės rūpestis
Kol naują namą statėsi, visa šeimyna glaudėsi senelių statytame namuke. Jį nugriovus, atsivėrė vaizdas į pagrindinę miestelio gatvę. Jo vietoje dabar driekiasi erdvi veja, apsupta žemaūgių, dailiai suformuotų krūmokšnių.
Prieš namą — nedidukas, lašo formos alpinariumas iš plokščių žėruojančių akmenų. Lionė sako svajojusi nutiesti siaurutį takelį per visą pievutę iki pat gatvės — pritrūko gražių akmenų.
Beje, alpinariumas išsiskiria subtilumu: keli kerai rožių, besiglaudžiantys prie gražaus lauko akmens, o viską juosia smulkiais melsvais žiedeliais žydinčių gvazdikėlių vainikas.
Yra ir kitas alpinariumas. Jame taip pat saikingai augmenija persipynusi su įvairiaspalviais akmenimis. Jis atsirado vietoje anksčiau čia buvusio ilgo tvarto. Jį Jonas šiek tiek sumažino. Pamatus paliko, dailiai apmūrijo margaspalviais akmenukais. Liko erdvė, kurios akcentu Lionė ir pasirinko dar vieną alpinariumą.
Palei namą kieme rikiuojasi kelių rūšių bijūnų keriukai, kardeliai, vilkdalgiai.
Senasis sodas, kurį sodybos šeimininkai išsaugojo dar senelių sodintą, irgi skoningai atskirtas dviem plačiai besidriekiančiais ir dailiai išsikerojusiais kadagių krūmais.
Keli kelmeliai žaliuojančių žieminių krokų, vienas kitas riešutmedžio spalvos kanų lapas ir ant ilgų, grakščių stiebų besisupančios violetinės linksmos česnakų galvos.
Visko po truputį. Ir labai saikingai. Kaip Lionei tai pavyksta?
„Na, nelakstau su kokiu krūmeliu po kiemą, ieškodama jam tinkamos vietos. Labai vertinu erdvę. Kur ką sodinti man kažkaip visada pakužda nuojauta. Be to, pirmiausia viską susikuriu vaizduotėje. Ilgai nešiojuosi ir tik kai jau mintyse pamatau, kaip bus, tik tada imuosi darbo.
Taip buvo ir su namu: kai tik išryškėjo kambarių kontūrai, ir pamačiau, kur ir koks baldas stovės. Ir su sodinukais tas pats„, — sako Lionė.
Moteris neslepia: tik atsikelia ir skuba į kiemą — reikia gėles palieti, nuravėti. Vienos gėlės jau peržydėjo — reikia naujų. Krūmokšniai naujais ūgliais apsipylė. Jau ir veja ūgtelėjo...Ir daržovių lysvės neleidžia užsimiršti.
„Nuolat turi krutėti — kitaip gražu nebus. Tik visko iškart nebūna. Grožiui sukurti irgi reikia laiko“, — santūriai šypsosi nemažiau už nagingą vyrą darbšti ir kūrybinga sodybos šeimininkė.
IŠNAŠA: „Nėra nieko malonesnio už medinuką. Medis be galo šilta medžiaga — namie taip jauku, lengva, gera. O ir pats namas atrodo tarsi gyvastimi pulsuotų.
NAMAS: Iš išorės Jono ir Lionės Kumpių namas medinio net neprimena — labiau panašus į namuką, aplietą juoduoju šokoladu.
DARBŠTUOLIS: Jonas yra iš tų žmonių, kurie mažai kalba, bet daug dirba.
AKCENTAS: Sodybos šeimininkės sukurti alpinariumai — subtilūs akcentai, neužgriozdinantys aplinkos.
PALIKIMAS: Senelio 1932-aisiais iš molio drėbtą tvartą Jonas išsaugojo — jame ir dabar vištaitės peri, ir perdažė jaukiais pastelinio atspalvio dažais. Iš ąžuolo atplaišų surentė jaukų poilsio kampelį.
KIEMAS: Jame šeimininkai paliko daug erdvės. Po stogu Jonas Kumpys sumeistravo jaukų prieangiuką.
RŪPESČIAI: Lionės Kumpienės kiekvienas rytas prasideda nuo darbų — palieti gėles, nuravėti daržovių lysves, pasirūpinti veja.
Jono TAMULIO nuotr.